Prieš kelis mėnesius šioje apleistoje vietoje, Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankryžoje, statybų darbai pajudėjo, tačiau rangovai paklojo ne gyvenamųjų namų, o prekybos centro „Rimi“ pamatus.
Sklypas ilgai buvo apleistas
Anuomet erdvioje 4,5 hektaro teritorijoje stovėjo įmonės „Vilniaus specialusis transportas“ (VSA) pastatai.
Įmonė buvo parduota Olandijos bendrovei, o buvę savininkai įkūrė tris antrines nekilnojamojo turto bendroves: „BM ofisas“, „BM prekyba“ ir „BM būstas“. Iki šių dienų veiklą vykdo tik pastaroji įmonė.
VSA perkėlus į pramoninį rajoną, šioje vietoje 2007-ųjų pradžioje turėjo būti pradėtos gyvenamojo ir komercinio „Soho“ kvartalo statybos. Jas planuota baigti 2009-aisiais. Tačiau puspenkto hektaro teritorija liko apleista iki šių metų, kol sujudo buldozeriai, rengiantys vietą erdviam prekybos centrui.
Norėjo atkurti Neries vagą
Įmonės „Jungtinės pajėgos“ direktorius architektas Algirdas Kaušpėdas ligi šiol šį neįgyvendintą projektą prisimena su širdgėla.
„Gaila, kad išskirtinėje vietoje iškils banalus statinys – dar vienas prekybos centras“, – apgailestavo A.Kaušpėdas.
Nors statybų teritorija yra ypač judrioje Vilniaus vietoje, čia kažkada tekėjo Neries vaga, kurią projektuojant „Soho“ kvartalą norėta atkurti. Kad būta vagos, liudija ir šiek tiek tolėliau išlikę ežerėliai.
Pagrindinė „Soho“ komplekso idėja buvo integracija į esamą gamtinį urbanistinį kontekstą, kurį norėta pratęsti ir papildyti naujais tvenkiniais bei kanalais, taip atkuriant buvusį gamtinį Neries karkasą.
Kitur projekto nepritaikytų
Planuotame „Soho“ kvartale turėjo stovėti daugiabučiai, jų pirmuosiuose aukštuose būtų įsikūrusios parduotuvės, studijos bei restoranai, virš jų – biurai, o dar aukščiau – butai.
Komercinę ir gyvenamąją erdvę planuota atskirti išorines gatves pavertus viešomis, o vidiniuose daugiaaukščių kiemuose įrengiant sodus, skverelius, vaikų žaidimo aikšteles.
Paklaustas, ar pavyktų tokį projektą perkelti į kitą Vilniaus vietą, A.Kaušpėdas papurtė galvą – tai greičiausiai būtų neįmanoma.
„Architektūrą diktuoja kraštovaizdis, žvelgiant į sklypo reljefą kyla tam tikrų idėjų, kurias sunku pritaikyti kitai vietovei“, – teigė A.Kaušpėdas.
Jis pažymėjo, jog apmaudu, kad šis projektas taip ir neišvydo dienos šviesos, tačiau Vilniuje pamažu kuriami įdomūs gyvenamieji kvartalai: jo vadovaujama įmonė projektuoja kvartalą „Antakalnio terasos“, Užupyje gyvenamųjų namų statybomis rengiasi užsiimti „MG Valda“ bei bendrovė „Renova“.
Stabdė ir biurokratai
„Projektą baigėme 2007 metais, o 2008-aisiais prasidėjus ekonominiam sunkmečiui viskas sustojo.
Nors sunkmetis pasibaigė, projekto užsakovai į mus daugiau nesikreipė ir atnaujinti statybų nesiūlė“, – sakė architektas.
Jo nuomone, „Soho“ kvartalas buvo užmirštas dar ir dėl biurokratinių procesų. Planuojant kvartalo statybas plotas Šnipiškėse detaliajame Vilniaus plane buvo įteisintas kaip gyvenamoji teritorija, vėliau buvo pakeistas į komercinės paskirties žemę.
Norint atgaivinti „Soho“ kvartalą, būtų reikėję sklypo teritorijos paskirtį dar kartą keisti.
Todėl nenuostabu, kad galiausiai šiame komerciniame sklype pradėtos 5,5 tūkstančio kvadratinių metrų rekybos centro „Rimi“ su didele automobilių stovėjimo aikštele statybos.
Stato ir atnaujina
Šeškinės rajone, Dūkštų gatvėje, jau pastatyta „Lidl“ parduotuvė, tačiau kol kas ji neveikia. Dar dvi „Lidl“ statomos Kalvarijų bei Žemaitės gatvėse.
„Maxima“ šiemet Vilniuje atnaujino dvi „Maxima X“ parduotuves M.K.Čiurlionio ir Kalvarijų gatvėse. Iki metų pabaigos „Maxima“ planuoja atnaujinti dar dvi parduotuves – viena jų yra Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje. Ši parduotuvė bus pritaikyta ir negalią turintiems klientams. Kita „Maxima“ bus atnaujinta prekybos centre „Europa“.
„Iki“ šiais metais rekonstravo tris parduotuves sostinėje, o birželį duris atvėrė nauja tinklo parduotuvė Jogailos gatvėje.
„Norfa“ pavasarį atidarė parduotuvę Pilaitės rajone.
Šiuo metu sostinėje yra 67 „Maximos“, 57 „Iki“, 19 „Norfos“, 15 „Rimi“ ir 2 „Prismos“ parduotuvės.
Daugiau apie nekilnojamąjį turtą – mūsų „Facebook“ paskyroje!
