Dubajuje ir kituose pasaulio kampeliuose dangoraižiams pasiekus debesis, vis dažniau žvalgomasi ir į medį. Štai Bergene (Norvegija) statomas 14 aukštų medinis namas, o pernai idėjinį tarptautinį dangoraižių turnyrą „eVolo 2014“ laimėjo medinio dangoraižio su liaudiškais bruožais koncepcija.
Sunku patikėti, tačiau prieš 1400 metų Japonijoje buvo pastatytas 19 aukštų medinis namas, nepaisant žemės drebėjimų išlikęs iki šių dienų.
Austrija – viena iš pirmaujančių Europos šalių medinės architektūros tradicijomis, todėl logiška, kad aukščiausias medinis pastatas stovėtų būtent šioje šalyje. Vis dėlto medinio dangoraižio projektą austrams derinti su gaisrininkais kol kas sekasi gana sunkiai.
Austrai suplanavo, kad jau kitais metais turės aukščiausią pasaulio dangoraižį iš medžio. Vienoje iškilsiančio dangoraižio „HoHo“ aukštis sieks net 84 metrus.
Planuojama, kad medis sudarys 76 proc. visos dangoraižio statybinės medžiagos, o pastato architektai paskaičiavo, kad jų kūrinys išskirtų net 2,8 tūkst. tonų anglies dioksido mažiau nei panašus betoninės konstrukcijos statinys, skelbia archdaily.com.
4 tūkst. kv. metrų ploto dangoraižyje (arch. „Rüdiger Lainer and Partner“) numatyta įrengti viešbutį, apartamentus, biurus, sveikatinimo centrą bei restoraną.
24 aukštų medinio dangoraižio projektą vysto žinoma vietos kompanija „Kerbler“. Apskaičiuota, kad šio projekto sąmata sieks 60 mln. eurų.
„Labai svarbu nepamiršti medžio, medžiagos, kuri buvo naudojamas net pieš 200 metų. Medis – nuostabus“, -teigė Caroline Palfy, “Kerbler“ atstovė.
Šiuo metu pastato architektai bendradarbiauja su priešgaisrinės saugos tarnybų ekspertais, kurie padės užtikrinti pastato saugumą.
Savo rekordą turės ir katalonai
Ispanijoje, Barselonoje, kyla neįprastas gyvenamasis namas, iš esmės besiskiriantis nuo kitų.
Penkių aukštų namą, kurio plotas – 346 kvadratiniai metrai, ketinama baigti vasarą. Kai bus baigtas statyti, statinys taps aukščiausiu mediniu objektu Katalonijos sostinėje. Šis daugiaaukštis turės A kategorijos energinį sertifikatą. Tai reiškia, kad jam aprūpinti reikės gerokai mažiau energijos nei kitiems namams. Gyventojai šį skirtumą pamatys sąskaitose už komunalines paslaugas. Medinį daugiaaukštį Katalonijoje statančios kompanijos „House Habitat“ atstovai skaičiuoja, jog išlaidos šildymui, karštam vandeniui ir vėdinimui gyventojams atsieis ne daugiau 60 eurų per mėnesį.
Statant namą naudojama perdirbta celiuliozė bei medžio plaušo plokštės. Daugiaaukštyje bus įrengta aeroterminė vandens šildymo sistema ir vėdinimo sistema, dėl kurios bus galima būstą vėdinti neatidarant langų.
Mados reikalas?
Europoje tampa madinga ręsti daugiaaukščius gyvenamuosius namus iš medžio. Kol kas rekordininkas šiuo požiūriu – devynaukštis „Stadthaus“, 2008 m. iškilęs Londone.
Medinis daugiaaukštis 2023 m. iškils Stokholme. Šios iniciatyvos ėmėsi 2023-aisiais 100 metų jubiliejų švęsianti kompanija „HSB Stockholm“. Kaip atrodys medinis daugiaaukštis, dar nenuspręsta.
Vienas variantų – 34 aukštų daugiabutis, kurį aprūpinti energija turėtų ant stogo įrengtos saulės baterijos. Kiekvienas butas turės didelę stiklintą verandą. Dalį dangoraižio dengs augalų siena.
Švedijoje tai nebus pirmasis namas iš medžio. Čia jau stovi keli septynaukščiai pastatai.
Dar du 30 aukštų dangoraižius ruošiamasis pastatyti Kanadoje, Vankuveryje.
Medinių daugiaaukščių statytojams tokie sumanymai neatrodo panašūs į utopiją. Koks skirtumas, sako jie, 5 ar 40 aukštų dėžučių surikiuoti vieną ant kitos. Medis ne tik gerai izoliuoja garsą, bet ir gerai sulaiko kaitrą bei šaltį.
Todėl tiek vasarą, tiek žiemą būste laikosi optimali temperatūra. Teigiama, jog medis atsparesnis ugniai nei plienas ir betonas, nes 15 proc. medžio masės sudaro vanduo.
Paruošta pagal užsienio spaudą.
