Šio projekto autoriai Rytis Mikulionis, Laura Janavičiūtė, Margarita Pantelejeva ir Ayda Grišiūtė pasirinko nuosaikesnį variantą. Jie bokšte regi 3D kino salę, restoraną, viešbutį.
Antroji vieta skirta autorių kolektyvui: Justinai Padvarskaitei-Venslovienei, Lukui Venslovui, Gytautui Mikeliūnui, Simonui Slučkai.
Trečiąją vietą konkurse laimėjo bendrovės „Inžinerinė mintis“ autoriai Wolfgangas Gollwitzeris, Karolina Nomeda Petniūnienė, Eimantas Pranevičius.
Laukia nemenkos premijos
Architektūrinių idėjų konkursą užsakė LRTC, o paskelbė Lietuvos architektų sąjunga.
Iš viso projektus pateikė devyni autoriai. Kol nebuvo paskelbti nugalėtojai, jų pavardės buvo laikomos paslaptyje.
Konkurse paskirtos ir dvi paskatinamosios vietos. Jas užėmė Dainoras Svetikas ir bendrovės „Kubinis metras“ autoriai Vitalijus Avreicevičius, Janina Basova, Margarita Kaučikaitė, Evelina Lazickaitė, Kristijonas Nenartavičius, Vita Žilytė, Timuras Menkovas.
Konkurso pirmų penkių vietų laimėtojams bus išmokami nemenki autoriniai honorarai.
Nugalėtojai gaus 5 tūkst. eurų, antrosios vietos laimėtojui skirta 2,5 tūskt. eurų, o trečiosios – 1,5 tūkst. eurų. Dviejų paskatinamųjų vietų laimėtojams skirta po 500 eurų.
Televizijai nereikalingas
Anksčiau televizijos bokštas tarnavo informacijos sklaidai. Šis bokštas Vilniuje buvo svarbiausias objektas, užtikrinęs televizijos transliacijas.
Šiais laikais televizijos sklaidai bokštas nebereikalingas. Tačiau kai kurie architektai, jausdami sentimentus, siūlė išsaugoti šį informacijos sklaidos tašką.
Keistųsi tik informacijos sklaidos būdas: bokštas primintų apie sudėtingą savo, Vilniaus ir Lietuvos istoriją. Jis pristatytų mokslo ir technologijų naujoves.
Virstų skraidančiu objektu
Lrytas.lt apžvelgia kitus įdomesnius pasiūlymus, kaip pertvarkyti aukščiausią Lietuvoje statinį.
„Skraidantis bokštas“. Taip savo pasiūlymą pavadino pirmojo projekto autoriai. Jų sumanymas – bokšto 20-ąjį ir 21-ąjį aukštus dengti LED diodais. Taip jie taptų nematomais ir viršutinė bokšto dalis tarsi sklęstų ore.
Anot autorių, bokštas galėtų tarnauti kaip miesto simbolis, tautai ir pasauliui primindamas apie savo išskirtinumą.
„Papuošus bokštą vienos ar kitos šalies vėliavos spalvomis, galėtume siųsti sveikinimą svarbia proga“, – siūlė projekto autoriai.
Didžiulis saulės laikrodis
Kitas pasiūlymas – paversti televizijos bokštą didžiausiu pasaulyje saulės laikrodžiu.
Nuo televizijos bokšto saulės spindulių šešėlis kristų ant 100 metrų spindulio laikrodžio ciferblato, kuris turėtų 16 skalių – po vieną kiekvienam mėnesiui ir atskiras skales astronominiams metų laikams.
Viena skalė žymėtų kovo 20-ąją – astronominį pavasarį, birželio 22-ąją – astronominę vasarą, rugsėjo 22-ąją – rudens lygiadienį, gruodžio 22-ąją – žiemos saulėgrįžą.
„Pagal tokį Vilniaus saulės laiką mes iš tikrųjų turėtume gyventi. Jis neturi nieko bendro su juostiniu laiku. Čia yra tikras laikas – rytas, vakaras, vidurdienis. Visame pasaulyje atgyja poreikis atgaivinti senąsias tradicijas“, – moko projekto autoriai.
Vis dėlto šie sumanytojai atsigręžia ir į dabartį, siūlydami vietoj restorano „Paukščių takas“ įrengti uždarą apžvalgos aikštelę su 25 interaktyviais ekranais, o virš jo – prabangų restoraną. Dar aukščiau būtų apartamentai.
Primintų tragiškus įvykius
Trečiojo projekto autoriai siūlė prisiminti Sausio 13-osios aukas ir tai įamžinti bokšte.
Pirmąjį aukštą galėtų užimti tragiškų Sausio 13-osios įvykių ekspozicija. Iš jos liftais galima būtų pakilti į mokslo ir inovacijų centrą.
Autoriai nurodė, kad didžiausia bokšto viršutinių aukštų vertybė – miesto vaizdai. Tad 19-ajame aukšte jie pasiūlė žiedu aplink bokšto centrą išdėlioti interaktyvius ekranus. Istoriniai vaizdai ekranuose galėtų būti lyginami su esamais už lango.
20-ajame aukšte būtų restoranas, jo grindų lygį autoriai suprojektavo pakeltą. Dėl to sėdinčiųjų viduje ir esančių lauko aikštelėje apžvalgos laukai nesusikirstų. Tuo tarpu 21-ajame aukšte – apartamentai ir konferencijų salė.
Fakelą įžiebtų per šventes
Ketvirtojo projekto autoriai taip pat pabrėžė taikaus pasipriešinimo fenomeną. Anot jų, bokšto viršutinė dalis – taurė – įgautų naują pavidalą.
Iš esamos „tortinės“ struktūros pasitelkiant plieno ir stiklo derinį būtų modifikuojama į fakelą. Šis ugnies simbolis būtų įžiebiamas svarbių Lietuvai švenčių metu.
Varinės plokštės būtų keičiamos į naujus nerūdijančio plieno lakštus, tačiau taurės apatinės dalies konstrukcija išliktų, tik reikėtų restauruoti viršutinį betono sluoksnį.
Nenori naikinti restorano
Penktasis projektas siūlė bokšto teritoriją ir statinius integruoti į pažintinį, istorinį ir pramoginį tinklą. Tam lauke būtų įrengtas golfo aikštynas, lauko kavinė, vasaros kino teatras.
Tuo tarpu šeštajame, konkursą laimėjusiame projekte, pavadintame „Vilniaus TV bokštas be cenzūros“, pasiūlyta išryškinti bokšto karkasą ir atidengti jo konstrukcijas.
Projekto rengėjai taip pat įrengtų atvirą apžvalgos aikštelę bokšto taurėje.
Septintojo projekto autoriai nenori naikinti restorano – jis liktų 19-ajame aukšte. Būtų ir besisukančios grindys – išskirtinis pastato bruožas.
Kaip ir kiti autoriai, šie sumanytojai taip pat siūlė kino salę, prabangius apartamentus, konferencijų salę.
Aštuntasis projektas pasižymi metaliniais kabeliais aplink pastatą. „Kaip ir Lietuvos istorija, tai nėra idealiai simetriška struktūra“, – tvirtino jo autoriai.
Statė šešerius metus
Vilniaus televizijos bokšto aukštis – 326 metrai, svoris – apie 25 tūkst. tonų.
Bokšto statybos prasidėjo 1974 metų gegužės 31 dieną, o baigėsi 1980 metų gruodžio 30 dieną.
Vilniaus televizijos bokštas veikti pradėjo 1981 metų sausio 31 dieną.
Tokios pat konstrukcijos bokštai pastatyti Baku (Azerbaidžianas) ir Taline (Estija). Pastarasis neseniai rekonstruotas.
