Sovietmečiu A.Mackevičiaus gatvėje iškilęs dviejų aukštų monstras išdaužytais langais ir apsilaupiusiomis sienomis tapo nesantaikos simboliu. Šis 1 300 kvadratinių metrų pastatas priklauso privačiai bendrovei „Rees investicija“, bet stūkso 2,7 hektaro sklype, kurį pagal panaudos sutartį valdo Kauno kolegija.
Bendrovė nori pastatą atnaujinti, įrengti jame 21 loftą ir pelningai parduoti. Kolegijos, valdančios tame pačiame sklype esančių reikšmingų prieškario statinių kompleksą, atstovai gulasi kryžiumi prieš tokius užmojus, kurie esą jaukų kultūros paveldo kampelį paverstų pereinamuoju kiemu.
Vilioja prabangos mėgėjus
Sklype, kuriame iki šiol yra išlikę Lietuvos meno mokyklos, M.K.Čiurlionio kūrinių laikinosios galerijos, keramikos dirbtuvių ir kiti didelę kultūrinę vertę turintys XX amžiaus pastatai, dabar yra įsikūręs Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetas.
Vaizdinga teritorija buvo pavadinta Pelėdų kalnu, kai garsus menininkas Vincas Grybas praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje papuošė kompleksą juosiančią tvorą šių paukščių skulptūromis. 1922 metais Pelėdų kalne buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje meno mokykla. Sovietmečiu čia išdygo ne itin skoningas valstybinio dailės susivienijimo „Praktika“ statinys, kuriame veikė kūrybinės dirbtuvės. Atkūrus nepriklausomybę, šis pastatas ėjo iš rankų į rankas, ankstesni šeimininkai jo netvarkė.
2013 metais apleistą, į kultūros paveldo registrą neįtrauktą objektą įsigijo nekilnojamojo turto verslu užsiimanti „Rees investicija“.
Nauji savininkai paskelbė vykdantys projektą „Pelėdų loftai“.
Atnaujintą pastatą planuojama suskirstyti į atskirus 34–110 kvadratinių metrų loftus ir juos parduoti.
Kiekvieno jų vertė sieks nuo 38 tūkst. iki 120 tūkst. eurų – maždaug po 1,1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Prie namo planuojama įrengti 27 vietas automobiliams.
Klaida ar gudrus ėjimas?
Projekto sumanytojai interneto tinklalapyje „Peleduloftai.lt“ iš pradžių tvirtino, jog parduodamose patalpose bus galima įsirengti būstus – dviejų – keturių kambarių loftus.
Juos pasirinkę naujakuriai gyvens gamtos apsuptyje, savo atžalas galės leisti į netoliese esančias mokyklas.
Tai sukėlė Kauno kolegijos atstovų pasipiktinimą – sklype, kuriame yra unikalūs prieškario statiniai, negali būti jokių gyvenamosios paskirties objektų.
Kilus triukšmui, tekstai apie numatomus loftus buvo skubiai pakeisti, dingo net užuominos apie galimybę juose apsigyventi.
„Firma, kuriai patikėjome reklamą, įvėlė klaidą.
Iš tikrųjų čia bus įrengtos komercinės patalpos, veiks įmonių būstinės, atsidarys kūrybinės dirbtuvės – loftai.
Savivaldybė davė leidimą kapitaliniam remontui“, – „Laikinajai sostinei“ aiškino vienas projekto „Pelėdų loftai“ vadovų Nerijus Valikonis.
Įsikurti galės kitą pavasarį
Jau šį mėnesį bus pradėta tvarkyti statybvietės aplinka, kuopiamos šiukšlės.
Statybos darbų ketinama imtis birželį. Jie truks iki 2016 metų pavasario.
Pagal projektą turėtų būti įrengtos modernios terasos, balkonai, naujakuriai galės įsirengti židinius.
Numatyta, jog prabangių kambarių lubos bus neįprastai aukštos – nuo 3 metrų ir 35 centimetrų iki 4 metrų ir 35 centimetrų.
Pirmų aukštų pirkėjai masinami atskirais vidiniais kiemeliais, jie esą čia galės kepti maistą skrudintuvuose ir lauko židiniuose.
Pastatą planuojama modernizuoti maždaug už 725 tūkst. eurų.
Firmoje – vos vienas asmuo
Stebėtina, kad ambicingo sumanymo vykdytojos personalas – itin mažas: „Sodros“ duomenimis, „Rees investicijoje“ dirba vos vienas žmogus, direktorius Martynas Židonis. M.Židonis ir N.Valikonis prisistato „Pelėdų lofto“ projekto vadovais.
N.Valikonis neslėpė, jog prisidėjo prie projekto „Žaliakalnio loftai“ įgyvendinimo – P.Kalpoko gatvėje veikusi 3,6 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamykla buvo atnaujinta, paversta į komercines ir gyvenamąsias patalpas.
Kas yra loftas? Jo reikšmė iki šiol oficialiai nėra patvirtinta.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija loftą apibūdina dvejopai – tai gali būti paprastai neaptverti didelio ploto būstai arba menininkų dirbtuvės negyvenamosiose patalpose.
Teks rinkti šunų išmatas?
Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Baltrušaitis tvirtino, jog buvusio dailės susivienijimo „Praktika“ pertvarkymas kelia grėsmę unikalaus kultūros paveldo objekto vientisumui ir paskirčiai.
Mokyklos vadovai abejoja, jog suremontavus pastatą jame veiks kūrybinės dirbtuvės, o ne bus įrengti prabangūs būstai.
„Pelėdų kalnas – meno centras, kuriame rengiamos parodos, plenerai, tarptautinės konferencijos, edukaciniai projektai. Studentai ugdomi aplinkoje, kuri skatina kūrybiškumą.
Įsivaizduokime, jei čia pat būtų vedžiojami šunys, paliekantys išmatų, džiaustomi skalbiniai, pypsėtų mašinos. Kultūros dvasia būtų sutrypta, unikali vieta taptų panaši į daugiabučių kvartalą“, – piktinosi J.Vienožinskio menų fakulteto dekanė Sigita Saulėnienė.
„Rees investicijos“ atstovai siekia, jog jiems būtų suteikta teisė naudotis maždaug 25–30 arų žemės plotu aplink ginčo objektu tapusį pastatą. Dėl šios zonos mėginama derėtis su Kauno kolegija, tačiau mokymo įstaiga prieštarauja.
Teritorija taptų gražesnė
„Atkūrus nepriklausomybę jau pasikeitė aštuoni dviaukščio savininkai.
Ankstesni šeimininkai norėjo jį atnaujinti, svarstė įvairias idėjas, bet jos atšokdavo kaip žirniai į sieną, susidūrus su nelanksčiais kolegijos atstovais“, – pasakojo N.Valikonis.
Prie apleisto pastato pro nerakinamus vartelius dabar gali patekti bet kas, prie jo randama butelių, cigarečių nuorūkų.
„Ar bus geriau, jei statinys taps gatvės jaunimo, valkatų traukos vieta arba vieną gražią dieną netvarkomos konstrukcijos užgrius ant praeivių?
Sutvarkius jį ir pavertus privačiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, biurais, laimėtų pati mokykla, kurios auklėtiniai galėtų šiose dirbtuvėse krimsti meno paslaptis, atlikti praktiką. Naujovės paverstų Pelėdų kalną gražesniu, neliktų aplinką darkančio vaiduoklio“, – kolegijos pozicija stebėjosi projekto „Pelėdų loftai“ vadovas.
N.Valikonio tikinimu, pirkėjai bus perspėti, kad komercinių patalpų nebus galima paversti gyvenamosiomis.
Anot savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, kolegijos administracija perlenkė lazdą.
Statybos ramybės nesutrikdys
„Šis apleistas pastatas kažkada priklausė mokymo įstaigai, bet jis buvo parduotas. Dabar mokykla nei pati tvarko apleistą pastatą, nei kitiems leidžia tai daryti. Verslininkai skundėsi, jog yra terorizuojami. Nauji savininkai tarsi pateko į spąstus“, – aiškino vyriausiasis miesto architektas.
Anot N.Valatkevičiaus, buvusioms „Praktikos“ patalpoms suteikti gyvenamąją paskirtį nėra teisinės galimybės.
Tačiau net ir gyventojų atsiradimas šioje vietoje blogų padarinių nesukeltų, nes iškiltų tik vienas daugiabutis, o ne jų kompleksas ar prekybos centras.
Laukia ilgas bylinėjimosi procesas
Pelėdų kalno pūliniu pramintas valstybinio dailės susivienijimo „Praktika“ pastatas iškilo 1962 metais.
Sovietiniais laikais čia buvo įkurtos įvairių sričių amatų dirbtuvės.
Atkūrus nepriklausomybę statinys atiteko valstybės įmonei „Gliptika“.
Privatizavus „Gliptiką“ patalpose kurį laiką veikė medžio apdirbimo cechas, uždarytas 2003 metais.
Vėliau statinys ėjo iš rankų į rankas, kol tapo mūriniu zombiu. Kol kas padėtis primena aklavietę – nei kolegija, nei „Rees investicija“ nesusitaria, kokiu plotu nauji savininkai galėtų naudotis aplink apleistą pastatą.
Statinys vaiduoklis bus remontuojamas net ir tokiu atveju, jei ginčas dėl naudojamos zonos persikeltų į teismą.
Tačiau prasidėjus teismo procesui, loftų pirkėjų įkurtuvės gali būti atidėtos arba teisinė našta būtų perkelta ant naujakurių pečių.
Kolegija elgiasi lyg būtų reketininkas?
Svaigedas Stoškus
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas
„Manau, nauji šeimininkai elgėsi ne visai sąžiningai, pirminėje reklamoje skelbę, jog šių patalpų pirkėjai galės jose gyventi.
Iš tikrųjų to daryti neleidžia sklypo paskirtis.
Tačiau Kauno kolegijos atstovų veiksmai man primena valstybinį reketą.
Skundus rašantys jos darbuotojai elgiasi kaip šuo ant šieno – nei pats ėda, nei kitam duoda.
Pelėdų kalno teritorija yra ne mokyklos, o visų piliečių turtas.
Joje turime sovietinių laikų vaiduoklį, kurį norima suremontuoti, įrengti jame biurus, kūrybines dirbtuves.
Ar sugrius pasaulis, jei kažkas jose pasidarys virtuvėlę, pasistatys lovą? Juk ir garaže galima pernakvoti.
Tegul kolegija nusiperka šį objektą ir patį jį tvarko, užuot mėginusi užsiundyti ant savininkų valstybines institucijas.“
