Nuo 1988-ųjų kas antrus metus teikiamas prizas vadinamas europietiškosios architektūros „Oskaru“. Šiais metais 25-ajam konkursui pateikta 420 darbų iš 38 šalių.
Tarp visų pretendentų buvo ir aštuoni pastatai bei viešosios erdvės, sukurtos lietuvių architektų. Bet prizas atiteko Lenkijai už naują filharmoniją Ščecine.
Iškilo kultūros ledkalnis
„Mies van der Rohe“ prizu gali džiaugtis ir Lenkija, ir Ispanija: geriausią 2013–2014 m. pastatą – Šcecino filharmoniją – projektavo bendrovė „Barozzi/Veiga“ iš Barselonos.
Nugalėtojams atiteko 60 tūkst. eurų premija.
Vientisas baltas naujos filharmonijos, miestiečių jau pramintos kultūros ledkalniu, pastatas iškilo buvusios Ščecino filharmonijos, sugriautos per Antrąjį pasaulinį karą, vietoje.
Klasikinę jo struktūrą architektai įvilko į šiuolaikinę formą. Beveik 4000 kvadratinių metrų ploto filharmonijoje įrengtos 1000 ir 200 vietų salės.
„Norėjome sukurti vietą ne tik koncertams, bet ir bendruomenės renginiams, susitikimams ar tiesiog pasislėpti nuo lietingų uostamiesčio orų“, – aiškino vienas architektų Fabrizio Barozzi. Ne veltui pirmojo aukšto vestibiulis tapo visiems prieinama erdve.
Pasak apdovanojimų ceremonijoje dalyvavusio Ščecino mero Piotro Krzysteko, rudenį atidaryta filharmonija spėjo tapti ne tik miestiečių, bet ir kitų Lenkijos miestų gyventojų bei muzikantų mėgstama kultūros vieta – bilietai į kone visus koncertus išperkami prieš mėnesį.
Doke – įspūdingas muziejus
Į „Mies van der Rohe“ prizą pretendavo Danijos jūrininkystės muziejus Helsingiore („Bjarke Ingels Group“, Danija).
Vieno žymiausių pasaulio jaunųjų architektų Bjarke Ingelso komanda meistriškai susidorojo su sudėtinga užduotimi sukurti muziejų ypatingoje teritorijoje – legendinės Hamleto pilies pašonėje.
Iškeldamas muziejų iš pilies miestas jam skyrė netradicinę vietą – uosto teritorijoje esantį nusausintą laivų doką.
Galiojo ir griežti UNESCO reikalavimai: muziejaus pastatas negalėjo iškilti virš žemės, kad neužstotų gretimai stūksančios Kronborgo pilies.
„Apžiūrėję įspūdingą 1950-aisiais statytą doką suvokėme, kad jis pats gali būti puikiausias Jūrininkystės muziejaus eksponatas ir muziejaus simbolis“, – sakė B.Ingelsas.
Todėl architektai muziejaus patalpas suprojektavo aplink doką po žeme, patį doką palikdami kaip pagrindinę erdvę kultūros renginiams.
Vyninė požemyje
Finalininkų gretose buvo dar vienas įspūdingas po žeme paslėptas architektūros kūrinys. Italijos kompanija „Archea Associati“ Florencijos apylinkėse sukūrė vienos seniausių ir garsiausių vyno kompanijų „Antinori“ vyninę su lankytojų centru.
Anot vieno projekto autorių architekto Marco Casamonti, Toskanos šlaitų kraštovaizdis yra pagrindinė vietovės vertybė, todėl naujos architektūros pastatas turėjo į jį įsilieti labai subtiliai.
Taigi beveik 4,1 hektaro ploto statinys įkištas į kalno šlaitą po žeme: išorėje matyti tik du ilgi horizontalūs pjūviai, o ant pastato stogų veša vynuogynai.
Kompleksą sudaro du vienas virš kito suprojektuoti blokai.
Esančiame aukščiau buteliuose laikomas vynas ir veikia restoranas, su vyno kultūra supažindinami lankytojai. Žemesnio bloko gilumoje vynas bręsta statinėse, o priekyje dirba administracija.
Duoklė miesto simboliui
Dermės su miesto aplinka paieškos įkvėpė ir kitų dviejų į finalą atrinktų pastatų architektūrą. Londono ekonomikos mokyklos „Saw Swee Hock“ studentų centras (D. Britanija), suprojektuotas airių „O'Donnell + Tuomey“ atidavė duoklę Londonui būdingoms raudonoms plytoms. Origamio geometrijai ir ažūrui fasaduose išgauti plytos buvo kepamos daugiau nei dešimtyje unikalių klojinių. Į siaurą sklypą įsprausto 6100 kv. metrų pastato struktūra atspindi demokratišką ir įvairialypę studentiją: aplink centrinę laiptinės šerdį išdėstytose persiliejančiose erdvėse įkurti kavinė, arbatinė, renginių salės, baras, erdvės maldoms, sporto klubas, gyvenamieji kambariai, kompiuterių, susitikimų salės.
Statybose dalyvavo vietiniai žmonės
Visai kitaip su plytomis, reikalingomis Ravensburgo muziejaus statybai pasielgė projekto autoriai architektai „Lederer Ragnarsdóttir Oei“. Seno Vokietijos miestelio, kuriame dominuoja plytiniai pastatai, kvartale iškilusiam nedideliam muziejui panaudotos Šveicarijos pasienyje sugriuvusio vienuolyno plytos. Beje, abu pastarieji pastatai pasižymi itin racionaliu energijos išteklių naudojimu. Ravensburgo muziejus yra pirmasis Europoje muziejus, atitinkantis pasyvaus namo standartus, o studentų centras – pirmasis pastatas Londone, gavęs BREEAM išskirtinį reitingą.
Papildomą Jaunojo architekto prizą (ir 20 tūkst. eurų premija), skirtą paskatinti ir pasauliui parodyti kylančius architektūros talentus, šiemet pelnė ispanai „Arquitectura G“. Architektų J. Arnabat, A. Fuentes, I. Urdampilleta ir J. Ayala sukurtas „Luz namas“ (Luz – namo šeimininkės vardas) yra atkampiame tuštėjančiame Sileros miestelyje (Ispanija). Išsaugoję tipiško ispaniško seno namo išorę, architektai sukūrė visiškai naują vidų: tamsų pastato centrą apšvietė nauju atriumu, kuriame pasodino beržą, pirmą aukštą pavertė erdve, kuria tiesiai iš gatvės galima pateikti į už namo esantį sodą, o kambarius išdėstė antrame ir trečiame aukštuose. „Cileros yra itin sunkiai pasiekiamas miestelis, čia net neįmanoma atsigabenti gamykloje pagamintų statybinių konstrukcijų“ – pasakojo kūrėjai. Tai tapo savotišku privalumu – itin pigiai atsiėjusi rekonstrukcijai panaudotos ir vietinės medžiagos – terakotinės plokštės ir vietinių žmonių darbas. „Atvažiuodavome į Cileros savaitei, nuo ryto iki vakaro dirbdavome su vietiniais žmonėmis, ginčydavomės, vakarais susitaikydavome prie alaus bokalo. Šiandien Luz namas yra populiariausias pastatas miestelyje“ – juokėsi architektai.
Turi kuo pasigirti ir lietuviai
Konkurse varžėsi ir 8 pastatai bei viešosios erdvės iš Lietuvos.
Tarp pretendentų buvo Vila G(Ambraso architektų biuras. Arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė), Meno ir edukacijos centras „Rupert“ (Ambraso architektų biuras. Arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis),Rietavo dvaro karietinės rekonstrukcija („Aketuri architektai. Arch. Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius), Kelininkų vetaranų ąžuolų giraitė. („Urban line“. Arch. Aistė Aleksandrovienė, Simona Kazakauskaitė), namas Palangoje („G. Natkevičius ir partneriai“, arch. Gintautas Natkevičius, Adomas Rimšelis, Sigita Kundrotaitė), Kėdainių arena („4plius architektai“, arch. Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius, Sigita Tauraitė, Skirmantas Varnauskas), „SPA Vilnius“ Anykščiuose („SP architektų grupė“, arch. S. Pamerneckis, V. Pliadis, M. Bliujus, V. Rudokas. Interjero autorė: arch. G. Pamerneckienė) irKTU mokslo, studijų ir verslo centras (G. Janulytės-Bernotienės studija. Arch. Gražina Janulytė-Bernotienė, Rimantė Lydytė, Erikas Klinavičius. Komanda: Agnė Andriukaitienė, Agnė Mikėnaitė).
