Dėl vis labiau augančio natūralių maisto produktų populiarumo pasaulio architektūra praturtėjo naujais pastatais – žemės ūkio produktų miestų turgavietėmis.
Tiesa, naujosios ūkininkų turgavietės nė iš toli neprimena senųjų turgų. O kai kurios jų tapo tiesiog XXI amžiaus architektūros pavyzdžiu.
„Cvetnoj“ turgavietė prekybos centre „Cvetnoj“ Maskvoje (Rusija), 2010 m.
Vietoj pirmosios Maskvoje dengtos turgavietės „Centralnyj“, pastatytos 1959-aisiais, iškilo prekybos centras „Cvetnoj“. Viršutinėje dviejų aukštų pagrindinėje dalyje – nedidelė maisto produktų turgavietė ir restoranai.
Žemės ūkio produktų turgavietė užima žemutinį prekybinės galerijos lygmenį, antrąjį – restoranai ir barai. Lubos ir sienos virš prekybos eilių padengtos blizgančiomis dekoratyvinėmis nerūdijančio plieno plokštėmis, kuriose atsispindi pirkėjai ir ant prekystalių išdėliota produkcija.
„Santa Caterina“ turgavietė Barselonoje (Ispanija), 2005 m.
Po pastarosios seniausios dengtos Barselonos turgavietės, veikusios nuo1848 metų, rekonstrukcijos liko tik neoklasikinio stiliaus fasadas, uždengtas spalvotu bangų formos stogu. Jo piešinį, kuris sukurtas pagal Tony Cumellos projektą, sudaro 326 tūkst. šešiakampių keraminės mozaikos plytelių.
Stogą laiko atramos, išlenktos tarsi medžių kamienai. 17,5 tūkst. kv. metrų ploto Barselonos turgavietės architektūra primena žinomo Katalonijos architekto, modernizmo atstovo Antonio Gaudi kūrinius.
Abu Dabio (Jungtiniai Arabų Emyratai) centrinė turgavietė, 2011 m.
Naujai rekonstruotos senosios centrinės Abu Dabio turgavietės maisto produktų ir namudininkų krautuvėlės sujungtos su prekybos centru, kur įsikūrė prestižinės parduotuvės.
Pagrindinis interjero akcentas – sienų apdaila: ažūrinės medžio plokštės su geometriniu piešiniu, sukurtu pagal viduramžiškus arabų ornamentų motyvus.
Vidinis pastatų komplekso suplanavimas primena siauras gatveles ir nedideles miesto sankryžų aikštes. Šviesa į patalpas patenka pro spalvoto vitražo langus, o stumdomosios plokštės sukuria šešėlį.
Roterdamo (Olandija) miesto turgavietė, 2004–2014 m.
100 tūkst. kv. metrų ploto “Market Hall“ – viena pirmųjų Olandijos dengtų turgaviečių su požeminiu prekybos centru.
Statinys suprojektuotas kaip arka, kurios viduje išsidėsčiusi miesto turgavietė. Iš čia galima nusileisti į požeminį prekybos centrą ir 1,2 tūkst. automobilių stovėjimo aikštelę.
Prekybos centras yra klasikinis (prekybos galerijos, kur įsikūrė dizainerių krautuvėlės, parduotuvės, prekybos centras), o turgavietė – ūkininkų, parduodančių ekologiškus produktus.
Šios „arkos“ sienos – daugiafunkcis centras, kuriame įsikūrė biurų ir gyvenamosios patalpos (228 butai). Iš butų langų atsiveria tiek Roterdamo miesto, tiek ir statinio vidaus – turgavietės aikštės vaizdas. Vidiniai fasadai pagražinti išmoninga dizainerių tapyba.
Bursos (Turkija) turgavietė, 2010 m.
Bursos mieste, pirmoje Osmanų imperijos sostinėje, pastatyta didžiulė 42 tūkst. kv. m. turgavietė. Ji iš išorės panaši į didelės informacinių technologijų bendrovės būstinę ar futbolo stadioną. Čia vyksta didmeninė bei mažmeninė daržovių ir vaisių prekyba. Kaimynystėje pastatytas analogiškas žuvų turgus, bet kur kas mažesnis – 2,5 tūkst. kv. m.
Elipsinė 350 metrų ilgio statinio forma leidžia organizuoti transporto, sunkvežimių, prekybininkų ir pirkėjų judėjimą išilgai prekybos eilių. Statinys surinktas iš metalinių konstrukcijų.
Gento (Belgija) turgavietė, 2012 m.
Pastatyti dengtą 24 tūkst. kv. metrų turgavietę Gente buvo sumanyta dar 1996-aisiais. Ji iškilo centrinėje aikštėje, apsuptoje trimis gotikinio stiliaus katedromis, vietoj automobilių stovėjimo aikštelės.
Į pseudogotikinę stoginę, kurią laiko keturios betono atramos, panašus statinys puikiai dera prie senovinių miesto pastatų.
Mediniai stogo skliautai turi daugybę langelių, pridengtų stiklinėmis plokštėmis, apsaugančiomis konstrukciją nuo lietaus ir sniego.
Cokolinėje statinio dalyje įrengta kavinė, dviračių stovėjimo aikštelė ir tualetai.
2013-aisiais Gento turgavietė tapo vienu iš penkių šiuolaikinės architektūros premijos „Mies Arch“ finalininkų.
Municipalinė „Munley“ turgavietė Barselonoje (Ispanija), 2011 m.
Minicipalinė „Munley“ turgavietė Barselonoje turi keistą stogo reljefą. Gerą vidaus salės estetinį apšvietimą ir ventiliaciją užtikrina šoniniai iškylančių konstrukcijos dalių langai. Nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugo kiaurymėse įrengtos žaliuzės.
Turgavietė buvo surinkta per aštuonis mėnesius iš metalinių konstrukcijų ir sumuštinio principu pagamintų didelio formato plokščių.
Be prekybinės funkcijos, „Munley“ turgavietė turi ir estetinę – paįvairina Barselonos aplinką ir tampa pagrindiniu Katalonijos sostinės rajono traukos centru.
Stambulo (Turkija) žuvų turgus „Bešiktaš“ , 2009 m.
Bešiktaše (Stambulo rajonas) pastatyta nauja turgavietė vietoj senosios. Trikampę betoninio stogo formą nulėmė seno, neaukštais namais apstatyto rajono, aikštės konfigūracija.
Nedideliame 260 kv. m plote buvo įrengtos šešios salelės – nerūdijančio plieno prekystaliai. Tradiciniu tapęs Stambulo žuvies turgaus apšvietimas – daugybė lempų su oranžinės spalvos laidais.
Bergeno (Norvegija) žuvų turgus, 2012 m.
4,26 kv. metrų ploto Bergeno žuvų turgus yra viena pagrindinių nedidelės įlankos ir prieplaukos, pastatytos žvejams XX a. pradžioje, įžymybių. Pirmame aukšte už stiklinių sienų – žuvų turgus.
Antras aukštas, kuriame įsikūręs turizmo centras, stovi ant retai sustatytų kolonų. Dėl tokio architektūrinio sprendimo iš statinio kaip ant delno matyti uosto erdvė.
Vertikalus turgavietės apkalimas nudažytas Bergenui būdingomis ochros, bordo ir baltomis spalvomis.
Parengė Ona Kacėnaitė
