Lietuviai mėgdžioja skandinavus: vis dažniau įvairūs statiniai dengiami žaliaisiais stogais.
Šiųmetė sausra juos kaip reikiant padžiovino, tačiau nepražudė. Mat dažniausiai ant stogų sėjama ne paprasta veja – sodinami sausrai ir šalčiui atsparūs daugiamečiai augalai šilokai.
„Ant mūsų pirties stogo auga net penkių rūšių šilokai. Šios vasaros sausra nublukino jų grožį, bet, manau, rudenį jie ir vėl sužaliuos.
Tai tarsi kaktusai, daug drėgmės jiems nereikia. Veja išdžiūtų daug greičiau“, – sakė Aukštaitijoje gyvenanti Rūta.
Užpernai, kai danga buvo dar tik užklota, šilokais apželdintam stogui reikėjo daug priežiūros – teko kelis kartus ravėti.
„Tik stogais laipioti ne visi gali, o samdyti techniką brangu.
Numojome ranka į tuos rūpesčius, tad dabar tas mūsų pirtelės stogas atrodo kaip pasišiaušėlis. Šilokai keroja, kaip tik jiems patinka“, – šyptelėjo pašnekovė.
Jos šeimai tokią idėją pamėtėjo bičiulis, kuris pats, kaip vėliau paaiškėjo, šilokų dangą ant pirtelės klojo vos antrą kartą – mat ji Lietuvoje net negaminama.
Rūtos sodyboje pirtis buvo užklota ritinine šilokų danga, atgabenta iš Vokietijos.
„Pačiam užauginti ir ant stogo persodinti šilokų daigelius labai sunku, nes jų reikia daugybės. Vėliau tarpus tarp daigų būtina išravėti, daug laistyti, kol jie prigis ir sustiprės. O štai ritinius stogdengiai patys atveža ir pakloja. Žinoma, tai nepigiai kainuoja, nes reikia ir tvirtą pagrindą, ir nusausinimo sistemą įrengti“, – pasakojo Rūta.
Vienas kvadratinis metras šilokų dangos kainuoja maždaug 40–100 eurų. Tai apie 10–20 eurų brangiau ne, pavyzdžiui, molio čerpių.
Lietuvoje šilokai arba svidrių veja dažniausiai žaliuoja ant poilsiui skirtų pastatų. Vienas pirmųjų veją ant sodo namelio stogo Raseinių rajone pasėjo Vytautas Čimelius, šiuo metu vadovaujantis įmonei „Žali fasadai“.
Jis pats yra ilgai dirbęs Norvegijoje, ten ir susižavėjo šios šalies gyventojų požiūriu į būstą.
„Lietuvoje neretai kaimo sodybose gali išvysti nendrinių stogų. Norvegai nendrių neturėjo, todėl stogus apželdino žole“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs V.Čimelius.
Svidrės šiemet turėjo ištverti sausrą ir Žemaitijoje, kaimo turizmo sodyboje „Auksinio elnio dvaras“. Jos lyg niekur nieko želia ant plokščio senovinių motociklų muziejaus stogo. Žingsniuojant po jį neįmanoma įtarti, kad po kojomis – pastatas.
Anot stogdengių, žemių stogo šilumos izoliacijos savybės labai geros. Toks stogas pastate sukuria natūralų mikroklimatą.
Poreikis sulig kiekvienais metais didėja
Triskart daugiau – tiek šiemet, palyginti su pernykščiu statybų sezonu, pastatų žaliąją danga uždengė „Ekostogo“ stogdengiai. Šilokų kilimais per šią vasarą jie apklojo maždaug 1000 kvadratinių metrų stogų. Tai – maždaug dešimt namų.
„Dauguma tų namų nedideli, juos kaimuose žmonės statėsi poilsiui. Bet vienas kitas jau žalią galvą iškėlė ir miestuose. Žmonėms patinka, kai pro langą gali matyti kokį žaliuojantį ar žydintį stogelį“, – sakė bendrovės projektų vadovas Gediminas Baškys.
Jo teigimu, prižiūrėti tokį stogą nėra sunku. „Būtų gerai per sausras palaistyti, bet jei to nepadaroma, vis tiek po lietaus šilokai atsigauna. Keliskart per metus dangą verta patręšti. Bet jei pastatas mieste, to daryti nė nereikia, nes šiems augalams, pasirodo, pakanka dulkių“, – sakė G.Baškys.
