Ką Kaunas turi geriausio iš naujosios architektūros, tai didžiulė duobė prestižinėje miesto gatvėje. Tai dar blogiau nei apleistas, nebaigtas pastatas ar šiaip tuščias sklypas, ką dar būtų įmanoma išnaudoti užsienyje populiariems „pop-up“ tipo renginiams.
Ne, Kaune bet koks įmanomas teritorijos išnaudojimo potencialas yra sunaikinamas iškasant duobę. Turbūt jei kažkas sugalvotų gudrų būdą kaip ir tokią vietą prasmingai išnaudoti, ten tuojau pat būtų pervežtos radioaktyvios atliekos iš Ignalinos, na kad tikrai, viskas būtų taip kaip priklauso – aukštos tvoros ir jokių žmonių miesto centre.
O visi miestiečiai jau beveik dešimtmetį praeidami pro šalį apsimestų, kad viskas tvarkoje, nieko absurdiško čia nevyksta. Bet gana apie Kauno miesto urbanistinį progresyvumą ir Merkurijaus pastatą Laisvės alėjoje.
Neseniai Kaunas, eidamas sau tradiciniu keliu – griauk, bet nieko paskui nedaryk, uždarė autobusų stotį rekonstrukcijai. Nors naujoji stotis turi parengtą visai puikų projektą ir duris turėtų atverti po pusantrų metų – neperšokęs griovio nesakyk „op“. Apskritai, atrodytų, kad su stoties uždarymu mieste turėjo kilti daugiau netvarkos ir miestas be autobusų stoties sunkiai gali būti pavadintas progresyviu, bet yra visiškai priešingai.
Autobusų stoties atsisakymas, kad ir laikinai, tik parodo tokio tipo pastatų beprasmiškumą šiais laikais. Pačios stotys, tiek autobusų ir geležinkelio, o tuo labiau jų pastatai yra mažai reikalingi objektai. Iš panašios kategorijos objektų tik uostai (jūrų ir oro) dar sėkmingai ir prasmingai gyvuoja XXI amžiuje.
Anksčiau miesto vartų funkciją atlikdavusios stotys su prašmatniomis didžiulėmis erdvėmis, dabar atrodo visiškai neefektyviai. Žmonėms, bandantiems suspėti į savo autobusą ar traukinį, mažai rūpi erdvės, net nelabai svarbu informacinės lentos ar tuo labiau bilietų kasos – viskas randama internete. Net ir senoji Kauno autobusų stotis iš tiesų buvo tik aikštelė su nedidele bilietų kasa viduje. Nes ir tiek jau yra per daug. Geležinkelio stotys tiek Kaune ir Vilniuje turi savo bilietų kasas praktiškai koridoriuje – matyt, mažesnę erdvę paprasčiau išlaikyti žiemą, o likusios didžiulės erdvės yra apstatomos kokios nors parodos plakatais ir keliais suoliukais aplink sienas.
Naujosios Kauno autobusų stoties projektas taip pat atskleidžia tokio tipo pastatų beprasmybę – iš tikro tai bus prekybos centras su parkinge vietoj lankytojų automobilių stovinčiais autobusais.
Bet kol vyks statybos, oficialiai uždarius stotį ir nukreipus visus autobusus į gatves aplink Akropolį, Kaunas tapo progresyviu atsikratęs beprasmiškos XIX amžiaus tipologijos mieste. Nors nebeliko stoties pastato ir autobusų aikštelės (didžioji dalis dabar stovi tiesiog gatvėje), niekas nesugriuvo – autobusai važiuoja kaip važiavę, keleiviai juos randa, esant reikalui yra stogas virš galvos. Kitaip juk ir būti negalėjo. Kiekvienas kiek akylesnis autobusų keleivis, turbūt pastebėjo, kad įvažiavę į Kauną (bent iš Vilniaus) autobusai sustoja miesto pradžioje esančiame Kalniečių sustojime, kuris tėra nieko neišsiskirianti autobusų stotelė, bet atlieka tokią pačią funkciją kaip pagrindinė autobusų stotis. Stotelė, kaip tarpinė proceso dalis yra labai svarbus objektas ir šiandien, tačiau stotis, kurioje sustoja procesas jau yra mažai reikalingas objektas XXI amžiuje – viskas turi vykti be sustojimo.
Akivaizdu, kad kritika stotims nėra tuščias mano prasimanymas.
Galėtų Kaunas dabar žengti dar vieną žingsnį ir susitaręs su Lietuvos Geležinkeliais uždaryti traukinių stoties pastatą, juk jis žymiai prasmingiau tarnautų kaip muziejus, restoranas, koncertų vieta ar viskas viename. Gal gi neverta atidaryti naujosios stoties durų, gal atidarykime prekybos centrą su autobusų sustojimu ir tegul Kaunas lieka progresyviu miestu be autobusų stoties?
