– Supratimas koks turi būti būstas skirtingose šalyse ir kultūrose skiriasi. Amerikiečiai nori didžiulio ploto dviaukščio dvarelio, skandinavai taupiai suplanuotų erdvių, racionalios eksploatacijos ir saikingos estetikos namo, o kokio namo nori Vidurio Europos gyventojas?
R.R.: Universalaus, gero namo formulė neegzistuoja, o projektuoti tipišką gerą namą yra neetiška. Geras namas yra toks, kuris atitinka konkrečios šeimos poreikius ir gyvenimo būdą, o namai, kurie šiuo metu statomi visoje Lenkijoje, iš principo vienodi, kažkiek skiriasi jų forma, stogo lygis, bet, žiūrint į patalpų planavimą, matyti ta pati schema.
Tai – įėjimas, iš karto prie jo tualetas, dažnai net su langeliu į lauką, prie paradinių durų yra koridorius į svetainę, antras aukštas su koridoriumi ir miegamaisiais. Keista, kad dauguma skirtingų šeimų nori lygiai tokio paties namo, juk geras namas turėtų atitikti skirtingus poreikius.
LW.: Manau, kad geras namas yra toks, kuriame gyvenantys žmonės jaučiasi laimingi, XX a. dešimtąjį dešimtmetį pageidavimai nuosavam namui Lenkijoje buvo didesni, šiandien jie daug kuklesni ir tai susiję su finansiniu pajėgumu, ribotu banko suteikiamos paskolos dydžiu. Anuomet žmonės norėjo didesnio nei 200 kv. m namo, šiandien mano klientai apsiriboja 160 kv. m plotu. Kalbant apie namų architektūrą ir išvaizdą, XX a. dešimtąjį dešimtmetį žmonės pageidavo XVIII, XIX amžių estetikos impozantiškų pilaičių su pavėsinėmis sode.
Šiandien trokštama daug šiuolaikiškesnės, nuosaikesnės architektūros. Vienas menininkas yra pasakęs: „Dieve, apsaugok mane nuo to, ko aš noriu.“ Žmonės Lenkijoje dažnai renkasi namus, kuriuose turėtų būti laimingi, nes ir kiti juose yra laimingi, todėl ir statoma tiek daug vienodų namų, o iš tikrųjų dauguma patogiau gyventų mažesniuose būstuose.
Aš nesuprantu, kodėl šeimos pasirenka gyventi atskiruose, uždaruose kambariuose su atskiromis voniomis it viešbutyje. Paradoksas, nes dauguma lenkų įsivaizduoja esą individualistai, dėl to yra norinčių išskirtinių gyvenamosios erdvės sprendimų, tačiau galų gale jie renkasi gyventi iš esmės vienoduose namuose.
- Didelė dalis lietuvių svajoja apie nuosavą namą su nedideliu žemės sklypu greta. Ar Lenkijoje nuosavas namas taip pat populiarus būsto tipo pasirinkimas?
R.R.: Šiandien nebe kiekvienas svajoja gyventi individualiame name, daugelio miestų gyventojų svajonė yra nusipirkti kad ir nedidelį butą miesto centre, tačiau butai ypač brangūs – tai pasirinkimo klausimas.
- Nebe pirmą dešimtmetį Lenkijoje labai populiarūs kartotinių namų projektų katalogai. Kokia visuomenės dalis Lenkijoje vis dar ryžtasi ieškoti individualaus namo architektūros sprendimo ar užsako architekto parengtą originalų projektą?
R.R.: Žinoma, yra nedidelė dalis klientų, kurie pasirenka užsakyti projektą pas architektą, bet dauguma atvejų baigiasi tuo, kad namo projektas virsta panašiu į tuos, kuriuos galima rasti kartotinių projektų kataloguose, kurie pardavinėjami kiekviename spaudos kioskelyje Lenkijoje.
Manau, tipiniai projektai užima 99 proc. naujai statomų namų rinkos, o statybos leidimų išduodama daugiau kaip 100 tūkst., tačiau tik vienam namui iš šimto rengiamas individualus projektas, kai kurie jų, kaip ir minėjau, yra labai panašūs į projektus iš katalogų.
Kai kurie projektuojami pagal savitus užsakovo pageidavimus, tačiau baigiasi visiška nesėkme, nes užsakovo šeima negauna tokios gyvenamosios aplinkos, kokios tikėjosi, ir tik dalis iš to likusio vieno procento originalių projektų iš tiesų atitinka kliento gyvenimo būdą, lūkesčius ir yra puikūs namai.
L.W.: Žinoma, už individualų projektą reikia mokėti 10-20 kartų daugiau nei už kataloginį projektą. Tačiau projektai iš katalogo slepia daug nematomų išlaidų, jei norite bent truputį pakeisti projektą, jums teks eiti pas architektą. Kai kurie architektai neturi jokių skrupulų koreguoti kito architekto parengtą projektą, bet jums reikės ir inžinieriaus, taip pat ir sklypo projekto.
Dažnai girdžiu: „Neisiu pas architektą, nes jis pasiūlys kažką prabangaus, ekstravagantiško, o aš nenoriu nieko labai brangaus“, – ir tokie žmonės yra teisūs. Bet iš tiesų, kai yra kuriamas individualus namo projektas, bendros išlaidos namo statybai ir eksploatacijai ateityje sumažėja. Architektas taip pat pataria klientui per visą statybos procesą, o jei nusipirksite projektą iš katalogo, mūšio lauke būsite vieni.
- Europos Sąjungos direktyvos įpareigoja, kad nuo 2020-ųjų visi nauji pastatai būtų tvarūs, energiją naudotų itin racionaliai. Ar namą besistatančiam žmogui Lenkijoje svarbus šis aspektas?
L.W.: Manau, kad tvarumas, kaip šiandien yra spekuliuojama ši sąvoka, yra nesąmonė. Pavyzdžiui, jeigu nusiperkate hibridinę mašiną, kuri yra didelė, nebūsite nei ekologiškas, nei sumanus. Jei norite toks būti, vairuokite nedidelę mašiną arba dviratį.
Taip pat yra ir su architektūra, mes norime turėti tvarius namus, bet nenorime pakeisti savo įpročių. Taigi pasistatome tvarų, žaliųjų technologijų namą priemiestyje, o prie jo įrengiame garažą dviem visureigiams, kurie ryja be galo daug degalų. Jeigu norime gyventi tvarios architektūros pastate, turime savęs paklausti, ar tikrai mums reikia tiek daug kambarių ir didelio ploto.
Lenkijoje yra biurų pastatų, sukurtų žymių Švedijos architektūros studijų, tie pastatai vadinami „green day“, kaip žymi grupė, jie vadinami dar kitaip, bet įterpiant žodį „green“.
Jie tvarūs, jei vertintume energijos sunaudojimą ir statybos kainą, tačiau pamirštamas trečias labai svarbus socialinis tvarumo aspektas. Dideli biurų pastatai didelėms kompanijoms neturi erdvių, kur darbuotojai galėtų susitikti, pabendrauti neformaliai, tad tvarumas Lenkijoje šiandien suprantamas labai paviršutiniškai.
R.R.: Aš taip pat labai pavargau nuo techniško supratimo apie architektūros tvarumą, yra dar keli aspektai – architektūra yra ir bus meninė veikla, ji turi būti meniška, kūrybiška, žinoma, tai nėra vienintelis ir prioritetinis architektūros bruožas.
Lenkijoje reikalaujama tam tikro tvarumo architektūroje, kitąmet šie reikalavimai bus aukštesni, po dvejų metų dar aukštesni, neįsivaizduoju, kaip bus galima įgyvendinti juos tokiuose namuose, kokius šiandien statosi dauguma šeimų Lenkijoje.
- Atrodo, kad individualus namas yra kaip tik tas pastato tipas, kuriame galima išbandyti architektūrinius eksperimentus.
R.R.: Taip, nes namas yra nedidelis projektas, tačiau nemanau, kad tai tik eksperimentavimas, tiesiog architektas, artimiau dirba su klientu ir gali sužinoti apie jo ypatingus pageidavimus. Tačiau kartais man atrodo, kad architektai, kuriantys išskirtinius namus, tai daro dėl savo pačių darbų portfelio, o ne dėl klientų, pavyzdžiui, pastarąjį dešimtmetį madinga projektuoti didelius kabančius tūrius, vadinamąsias konsoles, neturinčias jokio funkcionalaus motyvo, o tai labai daug kainuoja.
Gali atrodyti, kad tokie sprendimai yra ekstremalūs eksperimentai, bet iš tiesų tai tik puikavimasis. Kartais eksperimentas architektūroje yra daromas tik dėl ekstravagancijos, be jokio turinio. Svarbu būti išskirtiniam, pirmam Lenkijoje, pirmam pasaulyje – tai pavojinga, individualus namas yra derlinga derva eksperimentams, bet reikia būti atidiems ir pirmiausia galvoti apie žmones, kurie gyvens projektuojamame pastate.
