– Kodėl nusprendėte palikti savo postą?
– Karjerą pradėjau 2008-aisiais, o prieš tris mėnesius apsisprendžiau palikti vyriausiojo miesto architekto pareigas. Planuoju grįžti į privatų verslą. Iš Vilniaus tikrai nesitraukiu, ketinu padėti pritraukti investicijų į miestą. Esu architektas, ištroškęs kūrybos, todėl grįžtu būtent į tą verslą. Turiu keletą pasiūlymų, bet manau, kad greičiausiai tęsiu šeimos verslą.
– Kokias miesto žaizdas paliekate?
– Manau, reikia atkreipti dėmesį į rajonus, supančius centrinę miesto dalį, t. y. į stoties rajoną, Naujamiestį ir Užupį, kuris gana apleistas, išskyrus apatinę terasą ir pakilimą iki kalno viršaus. Taip pat į visas vietas, kur išlikusios konversinės teritorijos – senos gamyklos miesto centre, jas reikia tvarkyti.
Baigsime tiesti miesto vakarinį aplinkkelį, tačiau čia reikės ir naujų gatvių, jų detalusis planas jau parengtas. Taip pat manau, kad miestas turėtų pasirengti plėtoti gamybą ir pramonę, tam tiktų Lentvario ir Zigmantiškių rajonas, jaučiame būtent tokių teritorijų stygių.
– Kuriais įvykdytais projektais mieste labiausiai džiaugiatės?
– Pirmiausia džiaugiuosi prisidėjęs prie miesto garsinimo, kad atėjo tokie prekių ženklai kaip „Ikea“, kad atsirado nauja jungtis tarp Žirnių gatvės ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Taip pat džiaugiuosi, kad po krizės pavyko išjudinti miesto statybas naujajame centre, dešiniajame Neries krante. Čia kyla ir dar kils įvairūs objektai.
Malonu, kad pavyko išjudinti Vilniaus sporto rūmų klausimą. Šis statinys greitai pavirs į kongresų centrą, o dėl konferencinio turizmo ir miestas sulauks daugiau pripažinimo, taps geriau žinomas pasaulyje. Visa tai skatina aplinkinių teritorijų plėtrą, pavyzdžiui, buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijos.
Smagu, kad pavyko pradėti naujo Muzikos ir teatro akademijos komplekso projektą vietoj karinio dalinio Olandų gatvėje. Taip pat džiaugiuosi, kad pavyko išjudinti stoties rajoną – autobusų stotis bus rekonstruojama į stotį ir prekybos centrą, be to, reikia paminėti žaliąsias miesto erdves – Bernardinų sodą, parengėme projektinius pasiūlymus dėl Misionierių sodo, parengėme techninį Reformatų skvero projektą. Ko gero, po metų turėsime sutvarkytą Lukiškių aikštę.
Miestą palieku judantį į priekį, tik truputį nuogąstauju, kad dėl dabartinės politikos miesto augimas nesustotų.
– Kokių galių turi vyriausiasis miesto architektas?
– Jo galios ganėtinai mažos. Viskas priklauso nuo asmenybės, kokia asmenybė, tokios bus ir galios. Kita vertus, visa tai riboja tiek Teritorijų planavimo įstatymas, tiek Statybos, tiek savivaldos įstatymai.
– Kokį žmogų matytumėte vietoj savęs?
– Pirmiausia tai turėtų būti patyręs ir stiprus architektas, miestas turi turėti vyriausiąją architektą su stuburu, kad jokie politikai negalėtų pagal savo užgaidas jo kreipti į vieną ar kitą pusę. Tai turi būti stiprus architektas ir stiprus urbanistas. Manau, čia turėtų savo nuomonę pareikšti ir Lietuvos architektų sąjunga. Miestą turi valdyti architektas, kuriam nedarytų įtakos politikai.
– Ar jau yra kandidatų į jūsų postą?
– Kol kas nežinau, šiuo metu miestas lieka be vyriausiojo architekto. Manau, kurį laiką tai bus gana didelė problema.
