Palangos koncertų salė (architektas – „Uostamiesčio projekto“ įmonės bendraturtis Algirdas Stripinis)
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo už valstybės pinigus ( 9,4 mln. eurų) kurorte pastatyta pirmoji prestižinė koncertų salė yra moderniausia įvairiems renginiams skirta vieta ne tik mūsų šalyje. Turėdama elektroakustinę sistemą Palangos koncertų salė gali lygiuotis į Roterdamo, Seulo filharmonijas, Sidnėjaus operos salę. Europoje tokios akustinės sistemos įdiegtos apie 50 salių.
Pastato statyba buvo ypatinga dar ir tuo, kad 21 metro aukščio statinį reikėjo įleisti po žeme 6 metrus, gruntinio vandens lygyje. Todėl po žeme esanti pastato dalis yra lyg vientisas vandeniui nepralaidus gelžbetoninis kubilas.
Išskirtinė yra ir pati fasado apdaila. Jis padengtas mažai tepliu baltos spalvos specialiu tinku, kuris savaime nusiplauna nuo lietaus. Sausros atveju pastatą galima nuplauti tiesiog ant jo purškiant vandenį.
„Tai vienas mano projektuotų objektų, apie kurį ramia sąžine galiu pasakyti: pavyko. Šiame projekte pavyko įgyvendinti visus kūrybinius ir net eksperimentinius sumanymus“, – teigė autorius.
Naujas modernios dešiniojo Neries kranto šeimynos narys – „k29“ (architektai – Danijos biuras PLH ir lietuvių „Archinova“)
Riestainio skylė prie Ukmergės žiedo, nupjautas tualetinio popieriaus rulonas ar „grand zero“, kas lietuviškai reiškia didysis nulis. Tai tik keletas pavadinimų, kuriuos vilniečiai jau spėjo sugalvoti dešiniojo Neries kranto naujokui – įspūdingam verslo centrui“k29“. Daugiau nei ketverius metus trukusios jo statybos – baigtos, šį mėnesį į centrą įsikėlė paskutiniai nuomininkai.
32 mln. eurų kainavusio pastato architektūra – sudėtinga, neįprasta stogo konstrukcija, dvigubas fasadas. Pati jo forma yra netipiška, įspūdį sustiprina ir nestandartinis stogo nuolydis. Be to, trečdalis pastato atriumo yra atvira erdvė, o kita dalis – uždara. O ir statybininkams teko įgyvendinti sudėtingus įtempiamo gelžbetonio sprendinius.
„k29“ yra įrengtos modernios inžinerinės sistemos, rasti labai efektyvūs energijos taupymo sprendimai. Pastate veikia moderni vėdinimo, šildymo ir šaldymo sistema, sumontuoti atviro tipo liftai.
Investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ direktorius Domas Kačinskas jau girdėjo malonius ausiai atsiliepimus apie „k29“: „Geriausias biuras Europoje šiai metais“, „“Galėtų toks būti ir Londone“, „Šiaip stiklinių pastatų nemėgstu, bet šiame norėčiau dirbti.“
Kitoks kvartalas – „Rasų namai“ (architektai Rolandas Palekas iš „Paleko Arch Studija“ ir Rytis Mikulionis iš „Plazma“ studijų)
Pavilnyje, siaurame žemės lopinėlyje tarp miško ir aukšto šlaito, anksčiau buvo gamybinė teritorija, kurioje stūksojo sandėliai. Šiemet čia baigtas 8 individualių ir 10 sublokuotų dvibučių namų kvartalas „Rasų namai“.
„Kvartale norėjosi tradicinių pastatų siluetų ir tradicinių apdailos medžiagų. Visa tai stengėmės suderinti su šiuolaikinio namo privalumais – dideliais langais, moderniomis inžinerinėmis sistemomis, galimybėmis interjeruose kurti lengvai transformuojamas erdves“, – dar tik pradėjus įgyvendinti projektą „Lietuvos rytui“ pasakojo R.Mikulionis.
Dešimt kvartale esančių būstų stovi šonu, o likę aštuoni individualūs namai yra tarsi pašokę į viršų ir apžergę šlaite esančius senovinius sandėlius, kuriuos gyventojai galės paversti vyno rūsiais. Šlaito apačioje įrengtų būstų plotas – nuo 62 iki 112 kv. metrų, pakilusių virš saugyklų – kiek didesnis: nuo 86 iki 188 kv. metrų.
Kiekvienas „Rasų namų“ kvartalo gyventojas gyvena miške visai šalia miesto centro.
Pavyzdinis teritorijos konversijos projektas – „Loft town“ (plėtotojas – bendrovė „Penki kontinentai“)
Šis patogioje Vilniaus vietoje, Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryžoje, esantis projektas vadinamas pirmuoju loftų miestu Rytų Europoje. Buvę „Kuro aparatūros“ gamyklos statiniai buvo prikelti naujam gyvenimui įrengiant įvairaus dydžio butus, studijas, loftus ir darbui skirtas patalpas.
Originalios gyvenamosios erdvės į „Loft Town“ pritraukė menininkus bei jaunas šeimas.
Į keletą čia įrengtų būstų galima pakilti iš po jais esančių garažų, o laisvalaikį leisti terasose ar balkonuose. Projekto plėtotojai atgaivino ne tik pastatus, bet ir juos supančią aplinką – sutvarkytas vidinis kiemas, įveistas parkas.
Lajų tako apžvalgos bokštas Anykščiuose pranoko lūkesčius (architektai Arvydas Gudelis ir Andrius Dirsė)
Anykščių regioniniame parke rugpjūtį atidarytą medžių lajų taką ir 35 metrų aukščio apžvalgos bokštą galima vadinti vienu populiariausių tokio tipo statinių.
Apžvalgos bokštas puoštas Aukštaitijos tautine juosta, o į jį atveda trijų šimtų metrų ilgio takas, prasidedantis netoli Puntuko akmens. Nuo bokšto atsiveria Anykščių šilelio bei Šventosios upės vingių vaizdai.
Gyvenamojo namo rekonstrukcija į restoraną (architektai Rytis Vieštautas, Mindaugas Miliūkštis, Andrius Efimenka, Regina Tumpienė)
Kauno architektai prikėlė naujam gyvenimui tarpukario laikų namą ir suderino jį su greta iškilusiu moderniu pastatu bei istorine Kauno senamiesčio vieta.
Pačioje Kauno pilies pašonėje iškilusį 543 kvadratinių metrų statinį sudaro dvi dalys – istorinė ir šiuolaikinė. Tai restauruotas istorinis vieno aukšto pastatas su mansarda ir naujas 2 aukštų rūdintos skardos korpusas.
Po žeme juos jungia nuo seno buvęs sklypo dydžio rūsys, o žemės lygyje – 500 kvadratinių metrų lauko terasa. Naujai pastatytame 2 aukštų su balkonu pastate veikia restoranas. Pirmame aukšte įrengta visiškai atsidaranti stiklinė pertvara.
Senasis vilos pastatas buvo rekonstruotas laikantis paveldosaugos reikalavimų, nes statinys yra kultūros paveldo objektas.
