Pagyvėjus statyboms bei atnaujinant vis daugiau įvairios paskirties pastatų, statybvietes apsupo laikinos tvoros ir polietileno plėvelėmis ar tinklu apdengti pastoliai. Kauniečiai džiaugiasi, kad kyla nauji namai ir atnaujinamos gatvės.
Tačiau miestiečiai stebisi, jog dauguma verslininkų nepasirūpina, kad laikini statybviečių užtvarai atrodytų estetiškai. Juk kam malonu pro savo namų ar įstaigos langus žvelgti į nykias apsaugines konstrukcijas?
Architektai įsitikinę, kad gražios laikinos tvoros ar pastolių uždangalai rodo statinių savininkų sąmoningumą ir pagarbą miestui.
Tačiau savivaldybės urbanistai didelių reikalavimų laikinoms užtvaroms nekelia ir apie kokį nors verslininkų skatinimą gražinti miestą nė galvoti nenori. Kodėl?
Apie tvoros vaizdą negalvojo
Vienoje Savanorių prospekto vietoje kyla didžiulis pastatas – „Žaliakalnio terasos“. Jame bus įrengti apartamentai gyventojams ir įvairias paslaugas teikiančios įstaigos.
Tai, kad prieš kurį laiką sustojusios statybos vėl tęsiasi, kauniečius džiugina.
Tačiau statybvietę nuo gatvės užstoja sena betono plokščių tvora. Vieną jų kažkas išpiešė grafičių dažais. Kitos – pilkos, aptriušusios, aprašinėtos.
„Savanorių prospektas – svarbi miesto arterija. Ja važiuoja daug į Kauną atvykstančių ir miesto centrą norinčių pasiekti žmonių. Taip pat čia daug bankų, įvairių parduotuvių. Todėl baisi sena tvora, juosianti didelę statybų aikštelę, bado akis, sudaro prasto miesto įvaizdį“, – įsitikinęs netoli statybų vietos gyvenantis kaunietis Rimantas Vizgirda.
Tačiau projektą įgyvendinančios įmonės „Sistem“ vadovas Rytis Baltrušaitis apie tai, kad tvorą būtų galima padailinti, nesvarstė.
„Vasarą tvorą nugriausime, tada vaizdas pagerės“, – trumpai atsakė verslininkas.
Kita vieta, kur vyksta Kaunui svarbios statybos, yra autobusų stotis Vytauto prospekte. Ją juosia medžio plokščių tvora. Ant užtvarų galima pamatyti atnaujintos stoties vizualizacijas, prekybos centro reklamą, taip pat ir vežėjų firmos logotipą.
Siekė saugumo, bet ne grožio
Tvora gana tvarkinga, tačiau labiau skirta statybininkų ir praeivių saugumui, bet ne daugiau.
Autobusų stoties rekonstrukcijos projekto autorius ir projekto vykdymo priežiūros vadovas Gintaras Balčytis sakė, kad nuo pat pradžių užsakovai buvo nusprendę, kad ant tvoros bus tik didžiausio patalpų nuomotojo – prekybos centro – reklama. Taip pat kaip informacinį stendą buvo numatyta pateikti būsimos stoties vizualizacijas.
„Iš pradžių statybų vietą juosė segmentinės tvoros. Užsakovai netrukus suprato, kad reikia tvirtesnių, atsparesnių ir tvarkingesnių. Todėl buvo įrengtos medžio drožlių plokščių tvoros. Ant jų atsirado tie vaizdai ir reklama, kurie ir buvo numatyti. Daugiau investuoti į laikinas užtvaras savininkai nenorėjo. Jos vis tiek po pusmečio bus nugriautos“, – sakė architektas.
Rangovai pinigų neranda
Pačioje Kauno širdyje, Rotušės aikštėje, atnaujinami du dideli netoli vienas kito stovintys pastatai. Remontuojami Maironio lietuvių literatūros muziejaus ir Šv.Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios fasadai.
Fasadus apjuosę statybų pastoliai uždengti žaliu tinklu ir baltais dangalais. Jie suteikia saugumo praeiviams, tačiau akių taip pat nedžiugina.
Šiuos ir daugybę kitų kultūros paveldo objektų atnaujina Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas. Įmonės projektų vadovė Regina Trumpienė sakė, kad labai mažai kas ryžtasi investuoti į tai, kad vykstant pastatų fasadų remontui statybiniai pastoliai ar tvoros būtų estetiškai uždengtos.
„Pagal viešųjų pirkimų taisykles konkursus laimi mažiausias kainas pasiūlę rangovai. Todėl lėšų, už kurias būtų galima pagaminti pastolius dengiančias įdomesnes, spalvingesnes uždangas, nelieka.
Savivaldybė nereikalauja, kad miesto centre ar senamiestyje vykstant remontams statiniai būtų apdengti, pavyzdžiui, atvaizdais, kurie atsivers po atnaujinimo darbų. Todėl mūsų statybvietės dažniausiai ir atrodo nykokai“, – sakė R.Trumpienė.
Džiugina meninės nuotraukos
Tačiau matyti ir vienas kitas džiuginantis atvejis. M.Valančiaus ir Mapu gatvių sąnkryžoje po truputį dygsta Kauno senamiesčio apartamentai.
Prieš pradedant statybas čia vyko archeologiniai kasinėjimai. Tuo metu statybų aikštelę juosė segmentinė tvora, nukabinėta baltais dangalais.
Dabar vaizdas pasikeitė. Tvora papuošta tentais, ant kurių atspaustos patrauklios fotografijos.
Jose – senamiesčio vaizdai, besiilsintys patrauklūs žmonės. Įamžinta ir greta esanti galerija „Balta“ bei jos vadovė Jolanta Šmidtienė.
Pro šią vietą einantys kauniečiai džiaugėsi, kad verslininkai nepagailėjo pinigų ir laikiną tvorą papuošė meninėmis fotografijomis.
Projektą įgyvendinančios įmonės „Citus construction“ atstovas Ugnius Latvys sakė, kad išskirtinės laikinos tvoros statyti niekas nereikalavo, verslininkai į ją nusprendė investuoti patys.
„Surengėme fotosesiją. Profesionalus fotografas įamžino senamiestyje įvairia veikla užsiimančius žmones. Nuotraukomis norėjome parodyti, koks gražus ir laimingas gyvenimas vyksta senojoje Kauno dalyje“, – pasakojo U.Latvys.
Verslininkas teigė, kad laikina tvora norėjo suteikti malonumą visiems praeiviams, kaimynystėje gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms bei patiems sau.
Investuoti niekas nevertė
Investicijų į laikiną grožį nepagailėjo ir šalia Vytėnų esančio prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ savininkai. Pradėjus „Megos“ plėtros darbus, didžiulė statybų aikštelė buvo užtverta 3 metrų aukščio medžio drožlių plokštėmis. Iš viso tvoros plotas sudaro 1 tūkstantį 400 kvadratinių metrų.
Kad ji nebūtų nyki, verslininkai pasamdė gatvės meno menininkus Tadą Šimkų ir Žygimantą Amelyną. Kauniečiai šią savaitę baigė kurti piešinius ant tvoros.
Kol vyks statybos, prekybos ir laisvalaikio centro lankytojai matys piešinius, kuriuose vaizduojami besiilsintys, pramogaujantys, besivaišinantys piešinių herojai.
„Megos“ plėtros darbus atliekančios įmonės „Baltic RED“ rinkodaros vadovė Rasa Vyšniauskienė sakė, kad statybos vyksta privačioje teritorijoje, todėl miesto valdžia iš verslininkų nereikalavo, kad tvora būtų kuo nors ypatinga.
„Norėjome, kad statybų aikštelė būtų patraukli, kad miestiečiams būtų gražu, todėl ieškojome įdomių sprendimų“, – sakė R.Vyšniauskienė.
Pavyzdys – Pietų Korėja?
Gatvės meno kūrėjas T.Šimkus sakė, kad meniniai projektai ant laikinų statybvietes juosiančių tvorų galėtų teigiamai veikti aplinką, gerintų miesto įvaizdį.
„Žmonės palankiau vertintų ir verslininkus, kurie investuoja į gražią aplinką.
Tačiau ne daug verslo atstovų tai dar suvokia ir yra tikri miesto patriotai“, – įsitikinęs menininkas.
Kaunietis pasakojo, kad Pietų Korėjoje vykstant statyboms projektų plėtotojai yra įpareigoti skirti 2 procentus pinigų nuo visos investuojamos sumos ir už šias lėšas pirkti bei pastatyti prie pastatų skulptūras, kitus meno kūrinius.
„Galbūt tokiu principu reikėtų vadovautis ir mums. Verslininkus būtų galima įpareigoti, kad kažkokią dalį pinigų skirtų ir estetiškoms laikinoms tvoroms bei pastolių tentams pagaminti ir įrengti“, – idėjas siūlė T.Šimkus.
Svetur reikalavimai griežti
Architektas Algimantas Kančas pasakojo, kad ne vienoje Vakarų Europos valstybėje vykstant statyboms iš verslininkų reikalaujama, kad laikinos tvoros būtų ne tik saugios, bet ir gražios.
„Jei statybos ar pastatų fasadų atnaujinimas vyksta miesto centre, senamiestyje, ant laikinų aptvarų verslininkai privalo padaryti atspaudus, kuriuose pavaizduota, kaip tiksliai pastatas atrodys, kai darbai bus baigti“, – pasakojo A.Kančas.
Architektas sakė suprantantis, kad tai verslininkams kainuoja, todėl šie ir vengia vadovautis tokia užsienio šalių praktika.
„Miesto politikai turėtų pasiūlyti kompromisą. Jei tvoros estetiškos, ant jų galėtų atsirasti ir neįkyri verslininkų reklama, už kurią jiems nereikėtų mokėti“, – sakė A.Kančas.
Prekybos miestelio „Urmas“ darbuotojai nuolat nestokoja originalių sumanymų. Šios bendrovės atstovas Jonas Plenta sakė, kad remontuojant pastatus verslininkai dažniau būtų linkę investuoti į laikinas tvoras ir tentus, bet tam reikia paskatinimo.
Verslininkai nori kompromiso
„Verslininkai nori ne tik investuoti, bet ir turėti naudos. Ant estetiškų laikinų tvorų norėtų reklamuotis. Tačiau tokia reklama kainuoja brangiai. Metams vienas kvadratinis metras reklamos kainuoja 10 eurų. Jokių lengvatų nenumatyta“, – sakė J.Plenta.
Kaunietis teigė, kad miesto valdininkai kalbėti apie kokius nors kompromisus šiuo klausimu nelinkę, nenori apie permainas nė galvoti.
„Miestas išloštų, būtų gražesnis, jei šis klausimas būtų apsvarstytas, rasta naujų modernių sprendimų ir kompromisų. Tačiau kol kas valdininkai ko nors keisti nelinkę“, – sakė J.Plenta.
Kauniečiai patys pasiūlė pakeisti išvaizdą
Prasidėjus Laisvės alėjos rekonstrukcijai, remontuojama atkarpa nuo Nepriklausomybės aikštės iki A.Mickevičiaus gatvės buvo aptverta metalinėmis tvoromis. Ant jų buvo pritvirtinti balti apdangalai.
Kauniečiai kurį laiką per aukštas aklinas tvoras negalėjo matyti, ką veikia darbininkai, kaip vyksta darbai. Tačiau žmonėms buvo labai smalsu, kas vyksta už užtvarų.
Remontą atliekančios įmonės atstovai atsižvelgė į gyventojų pageidavimus. Netrukus uždangose atsirado savotiški langai. Žmonės mėgdavo sustoti prie jų ir stebėti, kaip remontuojama išskirtinė miesto gatvė.
Didelių reikalavimų dėl grožio nekelia
Nerijus Valatkevičius
Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas
„Statant laikinas tvoras aplink statybvietes, joms keliami pirmiausia saugumo reikalavimai. Tvoros turi apsaugoti nuo statybų praeivius. Taip pat turi būti įrengtos taip, kad į statybų aikšteles nepatektų vaikai, neblaivūs piliečiai bei visi pašaliniai asmenys.
Ant tvarkingų tvorų dažniausiai turi būti pateiktos vizualizacijos, kaip objektai atrodys darbus pabaigus. Taip pat privalo būti informacija, kas atlieka statybos darbus ir kas juos prižiūri. Jei nutiktų kas neleistina, žmonės ir mes turime žinoti, kas už tai atsakingi.
Žinau, kad Vokietijoje, Olandijoje reikalaujama, kad ant remontuojamų pastatų fasadų būtų tvirtinami tentai, ant kurių atspausti būsimi suremontuoto namo atvaizdai.
Tačiau manau, kad mums apie tokius reikalavimus kalbėti dar anksti. Ypač jei kalbama apie nedidelius projektų plėtotojus. Reklama ant tokių laikinų statinių man iš viso nerūpi.“
