Išanalizavo penkis darželių tipus
Savo projektus, kaip modernizuoti vaikų darželius, Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatė penkios architektų komandos. „Požiūris į ankstyvąjį vaikų ugdymą valstybėje keičiasi, ir tai gerai. Pradedame visi vienu balsu kalbėti, kad labai svarbus kokybiškas ankstyvasis ikimokyklinis ugdymas, nuo rugsėjo jau bus privalomas priešmokyklinis.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas, ne tik geriau pasirengė mokytis mokykloje, bet ir vėliau jiems sekėsi geriau mokytis, jų profesinė karjera klostosi sklandžiau. Kokybiškam ugdymui ne mažiau svarbi ir aplinka, kurioje vyksta vaiko mokymasis. Šie projektai – pagalba savivaldybėms, kurios planuodamos modernizuoti vaikų darželius“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Rekomendacijas ministerijos užsakymu parengė Švietimo aprūpinimo centras kartu su Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedra. Architektai išrinko 5 vaikų darželių tipus, kurių Lietuvoje yra daugiausia.
Projektus jie parengė, atlikę vaikų darželių architektūrinių sprendimų analizę, susipažinę su Danijos, Estijos, Norvegijos, Vokietijos ir kitų šalių praktika modernizuojant ar statant naujus darželius, išanalizavę šiuolaikines ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
Kartu su architektais kūrybinėse dirbtuvėse darbavosi ir vaikai, jų tėvai, auklėtojai. Beje, užsieniečiai architektai liko sužavėti šiuo unikaliu projektu, kuriame jėgas sutelkė aukštosios mokyklos dėstytojai, studentai, mokslininkai, auklėtojai, tėvai ir vaikai.
Darželiai nebeatitinka reikalavimų
Projektų kūrėjai, išanalizavę situaciją, nustatė, kad labiausiai sovietmečiu statytuose vaikų darželiuose trūksta daugiafunkcinių, atvirų erdvių, kurios būtų skirtos visos darželio bendruomenės nariams. Sovietmečiu statyti darželiai buvo projektuojami kaip uždaros, atribojančios sistemos, neskatinančios bendrauti, susitikti.
Dauguma Lietuvos darželių buvo pastatyti prieš 40–60 metų. Per Nepriklausomybės laikotarpį atnaujinta vos 20 proc. pastatų. Sovietmečiu statant vaikų darželius didesnis dėmesys buvo skiriamas vaikų priežiūrai, o ne ugdymui. Dauguma jų nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad maži vaikai geriausiai mokosi aktyviai tyrinėdami, žaisdami, bendraudami, o tam reikalingos erdvės, kurios būtų mobilios, sudarytų galimybes vaikams pabūti ir vieniems, ir visiems kartu, grupelėmis. Taip pat reikalingos atskiros erdvės aktyviai veiklai, poilsiui, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
Siūlo atskirus miegamuosius
Architektai savo sukurtuose projektuose siūlo iš esmės pertvarkyti patalpas, kad atsirastų daugiau funkcionalios erdvės vaikų veiklai. Pavyzdžiui, paplitusiame H tipo darželyje, kuris turi du korpusus jungiantį koridorių ir galbūt rūsį, pagalbines patalpas galima iškelti į pastarąjį.
Tada atsiranda papildomas aukštas, pavyzdžiui, patalpai ramiai veiklai, čia gali būti įrengta ir bibliotekėlė. Rekonstravus du korpusus jungiantį koridorių taip pat atsiranda papildomas nemažas plotas, kurį galima pertvarkyti į zoną aktyviai vaikų veiklai. Gali būti sukonstruota ir atidaroma konstrukcija, kuri geru oru leistų vaikams bėgioti iš vieno kiemo į kitą.
Siūloma, kad visos grupės turėtų atskirus miegamuosius, pvz., su stiklinėmis pertvaromis, kad auklėtojoms būtų lengviau matyti visus vaikus. Vasarą popiečio miego vaikai galėtų numigti ir lauke, specialiai įrengtoje patalpoje, čia taip pat būtų galima organizuoti veiklas ar kitus edukacinius renginius.
Rekomendacijos gegužę dar bus pristatomos Anykščiuose, Klaipėdoje ir Alytuje. Jomis galės naudotis savivaldybės ir visi, ketinantys modernizuoti vaikų darželius, statyti naujus. 2014–2022 m. ES fondų finansavimo periodu Švietimo ir mokslo ministerija darželiams atnaujinti savivaldybėms skirs 20 mln. eurų. 30 konkrečių darželių atrinks savivaldybės, jos teiks paraiškas regionų plėtros taryboms.
