Dabar garbė suprojektuoti prestižinį vasaros objektą atitekto žymiausiai danų architektūros kompanijai BIG, kuri veiklos pradžioje 2007 metais Vilniuje siūlė savo Pasaulio prekybos centro viziją, o dabar projektuoja dangoraižį Niujorke griuvusių Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių vietoje.
Galima tik spėlioti, kaip kasmet paviljono kūrybai pasirenkamos garsenybės.
Pernai galima buvo manyti, kad ryškūs ir spalvingi ispanų biuro „SelgasCano“ architektai buvo pasirinkti būtent dėl ryškios vasariškos architektūros, o šiemet turbūt buvo nuspręsta pasikviesti geriausiai instagramą ir feisbuką atspindinčius architektus, puikiai žinomus dėl savo išskirtinio gebėjimo kalbėtis su visuomene.
Ir iš tikrųjų, jeigu reikėtų besti pirštu į architektą, kuris savo kūryba gali suprantamai pasakoti ir kaimo bobutei, ir jaunuoliui su popieriniu kavos puodeliu rankoje, tai būtų tik BIG studijos įkūrėjas Bjarke Ingelsas.
Jo architektūra paprasta kaip du kart du – dažniausiai visas koncepcijas galima paaiškinti paėmus popieriaus lapą ir užlenkus vieną kampą ar tą patį padarius su kubu. Nors galima ginčytis dėl tokių koncepcijų inovatyvumo, bet toks paprastumas veikia – jo lengvos, komiksus primenančios diagramos ir vaizdo pristatymai užburia visus.
Bjarke Ingelsas buvęs bosas, vienas svarbiausių šių laikų architektų, Remas Koolhaas yra sakęs, kad Bjarke žiūri į pasaulį taip pat, kaip ir Silicio slėnio mąstytojai, kurie nori pasaulį padaryti geresnį, atsisakydami buvusios kartos utopinių užmojų.
Šis palyginimas su dabartiniais technologijų kompanijų vadovais yra labai taiklus – Bjarke su savo valiūkiška šukuosena ir žaismingu atsipalaidavimu drumsčia nusistovėjusias snobiškas architektūros normas taip pat, kaip ir pirmieji programuotojai, pradėję pristatinėti naujus produktus vilkėdami džinsus ir marškinėlius ir taip iš esmės pakeitę profesijos įvaizdį.
Neseniai atidarytas Bjarke Ingelso projektuotas „Serpentine“ paviljonas yra gryniausias jo architektūros pavyzdys. Kiti jo įgyvendinti projektai dažnai atrodo per dideli, pilni neišspręstų detalių, šiurkštūs, o šis paviljonas puikiai dera aplinkoje, yra nuostabiai paprastas ir lengvas. Dabar, kai šiuolaikinė architektūra tampa sunkiai suprantama, Bjarke Ingelsas rodo, kad įmanoma kurti lengvai suprantamas formas iš paprastų elementų.
Šiuo atveju – vieno vienintelio elemento: paviljonui panaudotos 1802 stiklo plastiko dėžutės. Jos, sustatytos viena ant kitos, sudaro paviljoną, kurį architektas šiemet įsivaizdavo kaip praskleistą sieną, vedančią senosios „Serpentine“ galerijos link.
Teko girdėti ne vieną architektą pripažįstant, kad tai turbūt geriausias iš visų iki šiol pastatytų „Serpentine“ paviljonų, ir idėjos paprastumas tik pusiau prisideda prie tokio puikaus įvertinimo. Kita itin svarbi dalis – paviljono plastika. Iš išorės dėl kiaurai permatomos struktūros atrodo, kad paviljonas virpa kartu su medžiais, taip harmoningai įsiliedamas į parko aplinką. Dvi paprastos smailėjančios į viršų sienų bangos grakščiai kalbasi su senosios „Serpentine“ galerijos kupolu.
Tai vienas puikesnių naujos ir senos architektūros dermės pavyzdžių. Palyginti trumpoje paviljono erdvėje banguotos formos sukuria didingą ir paslaptingą atmosferą, kiek primenančią bažnyčią, ir nuveda tiesiai į senąją „Serpentine“ galeriją.
Šis paviljonas nėra architektūros kūrinys, po kurį būtų galima vaikščioti valandų valandas. Jame iš viso, be nedidelės retai veikiančios kavinukės, nieko nerasite, bet tai yra desertas, kuris per labai trumpą laiką gali palikti labai malonų įspūdį.
Bet jeigu jums kažko šiek tiek trūks, netoliese pastatyti dar keturi mažesni vasaros paviljonai, kuriuos kūrė mažiau žinomi, bet svarbūs architektai: Kunlé Adeyemi, Barkowas Leibingeras, Asifas Khanas ir Yona Friedman. Šie nedideli paviljonai yra maži eksperimentai parke – ne visi pavykę, ne visi gali patikti, bet pamatyti įdomu.
Paviljonai, taip pat ir pagrindinis, nestovės amžinai – rudenį bus nugriauti ir užleis vietą naujiems kūriniams kitais metais. Todėl būnant Londone reikėtų nepraleisti progos vieną popietę pasivaikščioti po Haidparką ir susipažinti su geriausiu vieno svarbiausio šios akimirkos architekto kūrinių.
