Vieni nuostabiausių rūmų Vilniuje. Taip vadinami Pacų rūmai Didžiojoje gatvėje. Daug metų rūmų grožybes slėpė dažų sluoksniai, kartono plokštės. A.Kuraitis tikisi, kad jas atidengus nuostabų pastatą galės apžiūrėti ne tik jame įsikursiančio viešbučio lankytojai, bet ir visi vilniečiai, miesto svečiai.
Didinga ir šių rūmų istorija – juose lankėsi imperatoriai Napoleonas ir Aleksandras I, Petras I, Lenkijos karalius Jonas Sobieskis, karalienė Marija Kazimiera Sobieska, Neapolio karalius Joachimas Miuratas. Rūmuose gyveno pirmoji Lietuvoje moteris rašytoja Sofija Tyzenhauzaitė.
O A.Kuraičiui trijų aukštų pastato rekonstrukciją dabar atliekantys specialistai kone kasdien vis praneša apie netikėtumus ir naujienas, papildančias istorijos šaltinius.
– Pacų rūmai kadaise buvo vieni puošniausių Vilniuje, tad koks įspūdis buvo, kai nugyventame pastate apsilankėte pirmą kartą? – A.Kuraičio paklausė „Sostinė“.
– Vaizdas buvo tragiškas. Prieš trejus metus įsigydami pastatą iš Turto banko užėjome jo apžiūrėti.
Tiesa, rūmų kieme esančios arklidės buvo rekonstruotos.
Tačiau darbai atlikti pagrindiniuose rūmuose įsikūrusios tuometės apsaugos policijos valdybos užsakymu. Tad iš autentikos beveik nieko neliko.
Laimė, kad arklidės – ne rūmai. Tai buvo viena paguoda. Vėliau architektas Saulius Mikštas net džiaugėsi, kad rūmuose ilgai buvo įsikūrusi policija.
Jeigu Pacų rūmuose būtų šeimininkavę kiti, jie būtų sunaikinę kur kas daugiau autentiškų detalių. Policininkai daug negalvodami apkalė sienas gipskartonio ir kartono lakštais ir taip jas išsaugojo.
Sluoksnis po sluoksnio atidengdami sienas ir lubas, atlikdami istorinius, polichrominius ir kitokius tyrimus, specialistai rado fantastiškų dalykų. Ir tikiu, kad dar daug jų ras.
– Kokie tai radiniai?
– Pirmiausia – tūkstantis kvadratinių metrų freskų. Gaila, kad yra visiškai suirusių arba sunaikintų įrengiant pertvaras. Tačiau labai daug freskų įmanoma atkurti. Tad 600 kvadratinių metrų freskų pavyks konservuoti.
Kai restauratoriai vieną po kito nuskuta dažų sluoksnius ir iš po jų nušvinta freska – tai tikrai nuostabu. Taip pat radome nuostabaus grožio lipdinių, bet įdomiausias radinys laukė sienoje prie laiptų.
Kai po 1831 metų sukilimo generolas Liudvikas Mykolas Pacas pabėgo į Prancūziją, rūmai buvo konfiskuoti.
Juose įsikūrė Vilniaus gubernijos karinis štabas. 1839–1841 metais vyko rūmų rekonstrukcija pagal caro patvirtintą inžinieriaus kapitono Grunto projektą.
Tačiau per tas pertvarkas niekas nesugebėjo sienos nišoje rasti užmūrytos karo deivės statulos. Mums ją pavyko aptikti skenuojant sienas specialia įranga.
Netrukus susirinko mokslininkai, kurie, apžiūrėję radinį, nustatė, kad jis nėra labai vertingas. Tai ne Michelangelas.
Tokios statulos XVIII amžiuje buvo kuriamos Italijoje ir paplito pasaulyje.
Istorijos šaltiniai teigia, kad tokios statulos rūmuose buvo dvi, bet caro vietininkai kitą turbūt surado. Vis dėlto dar tikimės, kad jiems nepasisekė.
– Ar daug laiko užims atkurti radinius?
– Freskas ketiname atkurti per pusantrų metų. Dabar jos konservuojamos.
Viešbutį atidaryti numatyta po poros metų, tad gali būti, kad kai kuriose rečiau naudojamose patalpose freskos dar nebus atkurtos.
– Kokių dar netikėtumų laukė Pacų rūmuose?
– Pirmiausia tai archeologijos radiniai.
Kieme atlikdami detaliuosius archeologinius darbus, specialistai atrado XIV amžių siekiančią sienų struktūrą.
Pasirodo, visa pastatų struktūra labai skyrėsi nuo dabartinio užstatymo ploto.
Taip pat atliekant kasinėjimus rastas gatvės senovinis grindinys, medinis vandens latakas.
Kieme kadaise buvo ir krosnis, kurioje buvo vietoje degamos plytos rūmų statybai.
Tai radiniai, kurie nebuvo paminėti istorijos šaltiniuose.
Tad džiugu, kad tvarkydami rūmus papildėme viso Vilniaus istoriją.
O vertingiausius dalykus privalėsime išsaugoti ateities kartoms. Tie radiniai, kurie suiro, buvo nuskenuoti 3D vaizdu ir bent taip išliks.
– Po visų darbų kiek rūmai bus autentiški?
– Rūmai bus visiškai autentiški. Juk išlikusi sienų struktūra autentiška, išsaugosime lubų fragmentus, fasadas bus ne rekonstruojamas, o restauruojamas.
Taip pat autentiškas bus barokinis pastato stogas. Jis buvo sunaikintas caro laikais uždengiant skarda.
Be to, bus eksponuojami archeologiniai radiniai.
– Ar tokia radinių gausybė labai smarkiai pabrangino rūmų restauravimą ir rekonstravimą?
– Be abejo. Bet mes kalbame ne apie pabrangimą. Mes vertiname tai, ką turėsime.
Tai buvome numatę įsigydami pastatą.
Kiek užtruks – nežinia
Generalinio rangovo bendrovės „Conresta“ atstovai pripažino, kad rekonstruoti 2900 kvadratinių metrų ploto rūmus nėra lengva – prakrapštai sieną ar lubas, randi piešinį, ir visus darbus tenka stabdyti.
Palubėse ant pastolių šiuo metu triūsia restauratorės. Kai kur freskas dengia plonas dažų sluoksnis, bet vietomis jį tenka atsargiai net plaktukais nukalti.
Viena specialisčių rodo nedidelį plotą, kuriam atidengti prireikė net poros mėnesių. Tad kiek užtruksime atidengdami freskas, niekas negali pasakyti. „Nežinia, ką atidengsime, ką rasime“, – tvirtino restauratorės.
O štai ir niša, kurioje stovi netikėtai surasta statula. Jos galva buvo padėta prie deivės kojų.
Mūras primena pertvarkas
Įspūdingo dydžio pastato gotikiniuose rūsiuose darbininkams vietomis teko nukasti 7–8 metrus grunto, kad juose galėtų darbuotis archeologai.
Ne tik rūsius, bet ir pirmąjį rūmų aukštą dengia cilindriniai ir kryžminiai skliautai. Juos taip pat teks restauruoti.
Įdomūs ir po visus rūmus sienose išsiraizgę ortakiai, kuriais sklisdavo šiluma iš kūrenamų krosnių.
Tose patalpose, kur nėra freskų, darbininkai nukrapštė tinką. O po juo – puikiausiai išlikusio medžio balanos, nors joms – šimtai metų.
Kitoje patalpoje atidengtos eglės medienos sijos. Tik vietomis jos apdegusios, o kai kur įlinkusios, todėl teks tiesinti, iš naujo pakloti. Matyti, kad šioje patalpoje kadaise buvo kilęs gaisras, galbūt nuo karščio, drėgmės mediena ir deformavosi.
Atidengtas mūras taip pat primena rūmų pertvarkas. Turbūt didikų įgeidžiu prieš šimtus metų buvo užmūrytos durys, pakeistas patalpų tūris.
Etmonui rūpėjo kultūra
Nors pastato istorijos pradžia dar XV amžiuje, tik XVII amžiuje patekęs į Mykolo Kazimiero Paco (1624–1682) rankas jis išgarsėjo ir tapo nacionaline vertybe.
M.K.Pacas nusipirko du namus dabartinėje Didžiojoje gatvėje ir šią nuosavybę pavertė didingiausiais rūmais Vilniuje, kurių per ateinančius 150 metų nepralenkė joks kitas pastatas.
Nuo to laiko pastatas vadinamas Pacų rūmais. Lietuvos didysis etmonas M.K.Pacas kilęs iš įtakingiausios LDK didikų šeimos Lenkijos ir Lietuvos sandraugos epochoje.
Itin dvasingas M.K.Pacas iki paskutinės dienos kovojo dėl dviejų dalykų – savo tėvynės ir jos kultūros.
Vadinamas Lietuvos kultūros ambasadoriumi, jis buvo varomoji kai kurių žinomų baroko projektų jėga, įskaitant Šv.Petro ir Povilo bažnyčios pastatą.
Būtent jis atvežė Italijos baroko meistrus atlikti dekoravimo darbus.
Viešbutis bus skirtas ne tik svečiams
Pacų rūmuose 2018 metų pradžioje duris atvers pirmasis tarptautiniu mastu vertinamo tinklo „Design Hotels“ penkių žvaigždučių viešbutis „Archer Mansion Hotel“.
Jame veiks restoranas, keturios konferencijų salės, sporto klubas bei SPA. Šiame viešbutyje bus įrengti 105 kambariai – iš jų 13 bus liukso klasės bei 5 apartamentai.
Rūmuose lankėsi daug istorinių asmenybių, tad kambariai ir apartamentai bus pavadinti jų vardais.
Šiuo metu „Design Hotels“ atstovauja daugiau nei 300 narių pusšimtyje pasaulio šalių ir tai, jų atstovų teigimu, ne tik viešbučiai, bet ir išskirtinių jų istorijų kolekcija.
Viešbutis bus kuriamas ne tik svečiams – čia bus erdvių ir koncertams, parodoms, lankytojams bus atviras vidinis kiemas, gurmanai bus laukiami viešbučio virtuvėje dirbsiančių aukštos klasės šefų. Čia bus rengiamos degustacinės vakarienės.
600
Viliamasi, kad tiek kvadratinių metrų ploto freskų bus įmanoma atkurti.
Bokštinį 43 metrų kraną teko kelti per stogus
Pradėjus Pacų rūmų rekonstrukcijos darbus, vilniečiai liepos pabaigoje galėjo stebėti įspūdingą bokštinio krano kėlimo operaciją. Dėl to Senamiestyje teko stabdyti transporto eismą.
Darbus atliekanti bendrovė „Conresta“ į pastato vidinį kiemą 43 metrų aukščio kraną įkėlė dalimis per kitų pastatų stogus.
Bokštinis kranas buvo montuojamas 500 tonų keliamosios galios automobiliniu kranu.
„Kadangi ši Senamiesčio dalis neturi plačių ir patogių įvažiavimų, o konstrukcijos yra milžiniškos, ši operacija, siekiant darbus atlikti saugiai ir nekeliant grėsmės architektūros paveldui, išties sudėtinga“, – pripažino bendrovės „Conresta“ gamybos vadovas Alvydas Černys.
