Ketvirtadienį kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus minėjo 90 metų sukaktį. Tą dieną pakylėtai jautėsi ne tik jo artimieji, bičiuliai, bet ir kelios kauniečių šeimos.
Šie žmonės gyvena istorinėje vietoje, kur vaikystėje lakstė V.Adamkus.
Namo, kuriame iki 1944 metų gyveno prezidentas, prieš keletą metų nebeliko.
Vietoj jo pastatytas naujas modernus būstas.
Jame kuriasi žinomas verslininkas Raimondas Gintautas Kriūnas.
Kaunietis tikino, kad kurį laiką net nežinojo, kokioje ypatingoje vietoje statys savo namą.
Greta vis dar stovi medinukas, kuris taip pat priklausė V.Adamkaus šeimai. Šis namas tebesaugo intriguojančią istoriją.
Pats V.Adamkus yra sakęs, kad pirmieji vaikystės atsiminimai yra susiję būtent su šia Žaliakalnio vieta, ir atvykęs į Kauną visada jaučiasi lyg namuose.
Vietos gyventojai – gidai
Žaliakalnyje esančios V.Kudirkos gatvės gyventojai, vos paklausti, kur nuo gimimo iki palikdamas Lietuvą 1944 metais buvo įsikūręs prezidentas V.Adamkus, tuoj pat palydi iki jo šeimai priklausiusio sklypo.
Dabar buvęs didžiulis žemės plotas perskirtas tvora. Vienoje jo dalyje stovi modernus namas. Jame kuriasi naujakuriai.
„Šiame sklype atokiau nuo gatvės ir stovėjo V.Adamkaus šeimos namas. Tai buvo geltonas medinukas. Sovietmečiu greta jo arčiau gatvės iškilo kitas balto mūro namas, kuriame įsikūrė viena šeima. Medinuką jie buvo pavertę savo sandėliu. Deja, dabar nieko nebeliko. Sklype stovi naujas namas“, – pasakojo greta gyvenanti Veronika Masiulevičienė.
Žinia buvo netikėta
Šiuolaikiškas tamsaus fasado namas, apsuptas stikline tvora, nebjauroja Žaliakalnio vaizdo. Jame su šeima planuoja įsikurti verslininkas R.G.Kriūnas.
– Ar pirkdamas sklypą žinojote, kad čia gyveno V.Adamkus? – „Laikinoji sostinė“ paklausė R.G.Kriūno.
– Ne. Kai pirkome sklypą, jame stovėjo tik mūrinis namas. Medinuko jau nebuvo likę. Ankstesni savininkai sakė, kad dar 1990 metais iš miesto valdžios buvo gavę leidimą jį nugriauti. Prieš 2011 metais parduodami sklypą, jį ir nusigriovė.
Tik kai su paveldosaugininkais teko derinti naujo namo projektą, sužinojau, kad čia stovėjo ir V.Adamkaus namas. Žinia buvo netikėta ir įdomi.
– Kaip pasijutote, kai sužinojote tokią naujieną?
– Pagalvojau, kad likimas keistas. Pats taip pat augau Žaliakalnyje, kaip ir V.Adamkus lankiau „Aušros“ gimnaziją. Nemaniau, kad į Žaliakalnį kada nors grįšiu.
Bet gyvenimas susiklostė taip, kad ne tik rengiuosi grįžti, bet dar ir įsikursiu tokioje vietoje. Kol kas vaikštant po kiemą jame tvyro puiki aura. Tikiu, kad tokia bus ir įsikūrus name.
– Galbūt todėl tapote ir vienu iš prezidento V.Adamkaus bibliotekos – muziejaus rėmėjų.
– Taip, prie bibliotekos – muziejaus įkūrimo šiek tiek prisidėjau. Tačiau rėmėjų sąrašas ilgas. Man, kaip kauniečiui, tai buvo malonu.
– Ar esate bendravęs su prezidentu, ar jis žino, kad kuriatės toje vietoje, kur jis gyveno?
– Su V.Adamkumi yra tekę bendrauti dar jam pirmą kartą kandidatuojant į prezidentus. Taip pat žinau, kad jis apie savo namo likimą informuotas ir žino, kad aš įsigijau sklypą. Iš kur – neteko girdėti.
Labai norėčiau, kad prezidentas apsilankytų ir pasisvečiuotų. Linkiu jam sveikatos.
Ąžuolinius rąstus išgabeno
Kaip buvo griaunamas V.Adamkaus šeimos namas, prisimena kaimynė V.Masiulevičienė. Moteris pasakojo, kad mūriniame name įsikūrę žmonės V.Adamkaus medinį namą buvo pavertę sandėliu. Tačiau jis buvęs puikios būklės.
„Tas namas, kaip ir mūsiškis, buvo pastatytas iš apvalių ąžuolinių rąstų, mirkytų dervoje. Jo būklė buvo nebloga. Mačiau, kad namą nugriovus mediena buvo kažkur išgabenta. Gal iš rąstų pasistatė kitą namą“, – pasakojo moteris.
Įsikūrė keturios šeimos
Nors istorinio V.Adamkaus namo neišliko, greta stovi kitas medinukas. Jis priklausė prezidento patėviui Stasiui Karaliui, kuris ir užaugino V.Adamkų.
Šio namo gyventojas Rimas Stunžėnas, dirbantis įmonėje „Kauno vandenys“, neslėpė, kad čia gyvena jau 56 metus, nuo pat gimimo.
„Šis namas statytas 1924 metais. Sovietmečiu jis buvo nacionalizuotas. Jo vidus perdarytas taip, kad namas virto daugiabučiu. Todėl jame autentiškų interjero detalių neišlikę“, – pasakojo vyras.
Tačiau senuose dokumentuose parašyta, kad namo savininkas buvo S.Karalius.
„Tai – V.Adamkaus patėvis. Jis su V.Adamkumi ir jo motina gyveno greta. O šį namą nuomojo. Vis dėlto, kadangi sklypas buvo su kaimyniniu namu bendras, prezidentas čia tikrai leido savo vaikystę ir jaunystę“, – pasakojo R.Stunžėnas.
Pastatas pamažu sensta
Kaunietis prisiminė, kad neilgai likus iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tarp kaimynų pasklido neramios kalbos.
„Žmonės kalbėjo, kad V.Adamkus gali susigrąžinti jo šeimai priklausiusį turtą. Tačiau vėliau kalbos nurimo. Mums saugoti pastato ar kažkaip ypatingai juo naudotis niekas nenurodė. Todėl tvarkomės kaip išmanome“, – sakė R.Stunžėnas.
Dabar name gyvena 4 šeimos. Gaila, tačiau gyventojams ne visada pavyksta susitarti tarpusavyje dėl namo remonto. Todėl jau kiūža seni lietvamzdžiai, stogas.
„Matyt, ne visiems svarbu, kad gyvena ypatingą istoriją turinčiame name. Aš pats tai vertinu. Visada, kai turiu progos, pasigiriu, kad mano kieme dienas leido prezidentas“, – prisipažino R.Stunžėnas.
Sulaukė netikėto svečio
Kaunietis sakė, kad nepamirš vienos vasaros dienos, kai sulaukė netikėtų svečių.
„Tuo metu kaip tik iš naujo dažėme namo fasadą. Besidarbuojant į kiemą įėjo du juodais kostiumais vilkintys vyrai.
Apsidairė ir išėjo. Netrukus kieme išvydau prezidentą. Tada V.Adamkus ėjo pirmąją prezidento kadenciją“, – prisiminė R.Stunžėnas.
Kaunietis pasakojo, kad V.Adamkus smalsiai apžiūrinėjo namą, kiemą. Nuėjo prie vartelių, kur auga didžiulis beržas.
„V.Adamkus prisilietė prie jo, pasakojo, kad jaunystėje medis buvo laibas, ir pasidžiaugė, jog jo šeimos sodintas beržas tebežaliuoja“, – pasakojo vyras.
Dalijosi savo prisiminimais
„Laikinoji sostinė“ dar 1995 metais domėjosi V.Adamkaus vaikystės namu. Tada pats prezidentas, apsilankęs Kaune, davė išskirtinį interviu, dalijosi prisiminimais apie vaikystę ir šeimą.
V.Adamkus tada pasakojo, kad jau gyvendamas Čikagoje prisimindavo gimtuosius namus.
„Regiu save grįžtantį iš kiemo rudens vakarą, vilkdamas kojas, perbraukiu guminiais batais per parketo lentas – juoduoja dėmės blizgančiame gelsvame jų paviršiuje“, – tada apie vieną pirmųjų vaikystės prisiminimų pasakojo V.Adamkus.
Name buvo penki kambariai
Prezidentas anuomet prisiminė, kad kai jo tėvai išsiskyrė, jam buvo tik pora metų. Jis liko gyventi su motina. Ji greitai ištekėjo antrą kartą ir su patėviu S.Karaliumi susilaukė sūnaus Česlovo.
Name, kur buvo 5 kambariai, virtuvė, vonia, šeima gyveno keturiese. Motina Genovaitė Adamkevičienė-Karalienė dirbo Susisiekimo ministerijoje, patėvis – Kauno miesto savivaldybėje.
Gyvenimas susiklostė taip, kad visa šeima vėliau įsikūrė Čikagoje. 1960 metais vėžys pakirto patėvį. Po dešimties metų, įkopusi į 9 dešimtį, mirė ir motina. Vėliau automobilio katastrofoje žuvo ir brolis.
Bandė sugrįžti į vaikystę
1972 metais, praėjus beveik trims dešimtmečiams, V.Adamkus pirmą kartą vėl aplankė savo vaikystės namus.
„Įėjau vėl tikėdamasis pamatyti savo vaikystę, bet... Iš pradžių pamaniau, kad gal kažkur kitur nuklydau. Žiūriu į grindis: vietoj parketo – dažytos lentos“, – pasakojo V.Adamkus.
Butas tada buvo padalytas į dvi dalis. Tuometiniai gyventojai V.Adamkui papasakojo, kad pačioje sovietmečio pradžioje jo namuose apsigyveno rusų šeimos. Gyventojai buvo atsigabenę kiaules ir jas augino tiesiog bute. Vėliau šie žmonės išsikraustė kitur.
Nepaisant liūdnos gimtojo namo istorijos, V.Adamkus tada, kaip ir dabar, sakė, kad kai atvyksta į Kauną, visada jaučiasi lyg grįžęs namo.
Džiaugėsi biblioteka-muziejumi
Birutė Garbaravičienė
Prezidento V.Adamkaus bibliotekos – muziejaus valdybos narė
„1944 metais iš Lietuvos į Vokietiją pasitraukęs V.Adamkus ne kartą yra pasakojęs, kad jam Kaunas yra ypatingas miestas. Ypač – Žaliakalnis. Jis čia ne tik augo, sportavo, bet ir mokėsi J.Jablonskio pradžios mokykloje, vėliau „Aušros“ gimnazijoje.
V.Adamkus, kaip ir Alma Adamkienė, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, susigrąžinti jų šeimoms priklausiusio turto nepageidavo. Nors ir A.Adamkienės šeima turėjo turto Telšiuose bei Šiauliuose.
Prezidentui buvo svarbu Kaune palikti kitą pėdsaką. Todėl buvo patenkintas, kai pavyko atidaryti jo vardo biblioteką – muziejų. Jis mėgsta lankytis Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune“. Šiemet prezidento V.Adamkaus vardas suteiktas Julijanavos gimnazijai.“
V.Adamkų krikštijo ne bažnyčioje
Dar viena ypatinga su V.Adamkumi susijusi vieta Kaune yra pastatas K.Donelaičio gatvėje. Dabar jame įsikūręs Vytauto Didžiojo universiteto rektoratas.
Tarpukariu čia veikė Ministrų tarybos kanceliarija. Viršutiniame aukšte buvo Užsienio reikalų ministerijos butas, kuriame gyveno diplomatas Stasys Lozoraitis.
V.Adamkaus tėvas I.Adamkevičius buvo savanoris, pirmasis pradėtos kurti Lietuvos aviacijos vadas. Vėliau dirbo Kauno geležinkelio stoties policijos viršininku.
Todėl dvasininkai leido V.Adamkų krikštyti ne bažnyčioje, o S.Lozoraičio bute. Būsimojo prezidento krikštatėviu buvo tuometinis XIV Ministrų kabineto vadovas ir Užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras.
