„Trumpitektūra“ – taip D.Trumpo imperijos dangoraižių išvaizdą vadina D.Stakeris. Jo manymu, šie pastatai šiuolaikiniame pasaulyje tėra beskonių ir bjaurių statinių rinkinys.
„Vadovaudamasis savo neigiama nuomone apie „Trump Tower“ ir kitus verslininko statinius, aš ilgą laiką nesupratau, kaip kiti amerikiečiai gali jį laikyti rimtu kandidatu į JAV prezidentus.
Turiu pripažinti, jog žinios apie architektūrą tikrai negali būti pagrindinis kiekvieno asmens prioritetas renkantis šalies lyderį. Tačiau vis dėlto D. Trumpo statinių portfelis išduoda gerokai daugiau nei jo politinės kalbos“, – viename įtakingiausių architektūros portalų „Dezeen“ rašė architektas D.Stakeris.
D.Trumpo vardas pasaulyje tapo žinomas dėl gana keistų jo savybių kombinacijos – turtų ir aklumo. Pastarasis bruožas ir paaiškina jo statinių architektūrą, kuri iš tiesų turėtų pralenkti laiką ir palikti ilgaamžį prisiminimą.
Architektūra turi paveikti kelių kartų atstovus, sukurti savo tapatybę, kuri atspindėtų aplinką formuojančių žmonių vertybes.
„Architektūra turi potencialo įkvėpti ir pakelti žmonių dvasią, o jos kūryba susideda iš žmogaus siekių, gyvenimo ir aistros.
Pasigilinkime, ką dar galime sužinoti apie žmogų įžvalgiai tyrinėdami jo architektūros arsenalo perlus. Akivaizdu, jog D.Trumpui patinka didžiuliai pastatai, juk kadaise buvo svajojama, jog „Trump Tower“ dangoraižis virstų aukščiausiu pastatu pasaulyje.
Ko gero, toks noras šiuolaikiniame pasaulyje labiau susijęs su testosterono kiekiu, o ne architektūros žiniomis“, – svarstė D.Stakeris.
Pasak specialisto, „trumpitektūra“ neatspindi jokio laikotarpio ar eros, jai priklausantys pastatai toli gražu nėra miestų simboliai, jie nepalieka jokio palikimo, tiesiog šlovina D.Trumpo imperiją. „Trumpitektūroje“ galima pastebėti paprastų ir lengvai suprantamų simbolių, pavyzdžiui, „dydis reiškia galią“ arba „kuo didesnis, tuo galingesnis“.
„Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į D.Trumpo imperijos pastatų tūrį, bet ir į juos žyminčius ženklus.
Kiekvienas pastatas pažymėtas žodžiu „Trump“, žinoma, šis žodis turi būti ir įspūdingo dydžio. Pavyzdžiui, vienas tokių ženklų užėmė 260 kv. metrų, šis plotas yra didesnis nei vidutinis būstas Amerikoje“, – rašė D.Stakeris.
Architektas pažymi, jog „trumpitektūra“ nesiekia dizaino idealų, tokių kaip įdomumas, unikalumas, individualumas ar grakštumas. Šios savybės pakeičiamos nesudėtingais sprendimais – didžiuliai bokštai, didžiuliai ženklai ir auksiniai fasadai.
Specialistas įsitikinęs, jog kelis dešimtmečius „trumpitektūra“ gyvavo kaip graudus, tačiau sąžiningas D.Trumpo vertybių atspindys. Tai pastatai, kurie neįkvepia, o tiesiog eskaluoja savo vardą.
„Tereikia įdėmiai apžiūrėti D.Trumpo imperijos architektūrą, norint suprasti, kokį pasaulį regi naujasis JAV prezidentas. Pamirškite visas pamokas, kurias išmokote praeityje, ir transformuokite viską, kas galėtų būti graži meno forma, į vietą savo prekės ženklui reklamuoti – tai D.Trumpo receptas didybei pasiekti.
Liūdna, tačiau privalome pripažinti, jog jo atgalinis politinio atsinaujinimo receptas nėra jokia staigmena. Tai buvo galima nuspėti gerokai anksčiau apžiūrėjus po pasaulį išsibarsčiusius verslininko imperijos pastatus“, – rašė architektas.
Parengta pagal dezeen.com
