Kauno valdžia pasidžiaugė atnaujinta Laisvės alėjos atkarpa nuo Įgulos bažnyčios iki A.Mickevičiaus gatvės. Gyventojai atsiliepė į savivaldybės iniciatyvą iš dalies finansuoti paveldo statusą turinčių pastatų fasadų remontą.
Miesto parama šiemet skirta septyniolikai pastatų atnaujinti. Savivaldybė finansavo iki 50 procentų tvarkybos išlaidų, šiems ir kitiems darbams išdalys 400 tūkst. eurų.
Architektas, urbanistas, paminklosaugininkas ir Vilniaus dailės akademijos profesorius J.R.Palys mano, kad kova už paveldą, jo sutvarkymą ir išsaugojimą yra panaši į kovą su nusikalstamumu. Neužtenka gerų rezultatų vienoje srityje.
– Kaip vertinate miesto iniciatyvą padengti pusę sumos, kurią savininkai išleidžia paveldo objektų fasadams tvarkyti? – „Laikinoji sostinė“ paklausė J.R.Palio.
– Kad savivaldybė susirūpino į paveldo sąrašą įtrauktų namų fasadais – labai gerai. Užsienyje tokia praktika jau seniai taikoma.
Tai skatina savininkus negadinti, negriauti, o prižiūrėti pastatus ir duoda naudos miesto įvaizdžiui.
– Kokiems Kauno pastatams, įtrauktiems į paveldo objektų sąrašą, verkiant reikia tvarkyti fasadus?
– Skirstyčiau tokius pastatus į dvi grupes – prestižinius ir medinius. Prestižiniai – tai tokie, kaip Centrinis paštas, kurie kuria miesto veidą. Centrinio pašto apvadai aplink langus nutrupėję, kai kur užbetonuota ar pridėta kreivai. Tą nedelsiant reikia pataisyti.
Kitas toks statinys – Pieno centras. Langai buvo suapvalintais stiklais. Kai kur jau įdėti kampuoti. Gali stovėti nors dešimt metų, bet norint Kaunui prestižo reikėtų tai sutvarkyti.
Kita grupė – mediniai pastatai. Jie ypač jautrūs atmosferos poveikiui. Kai kurie jų jau nori griūti, supuvę langai, kitos detalės. Savininkai jas nori naikinti, keisti langus plastikiniais ir taip sugadinti pastato vertę, veidą.
Manau, kad miesto skiriama parama gali apsaugoti medinį paveldą nuo sunaikinimo. Svarbu šviesti namų savininkus apie tai, kokiame vertingame name jie gyvena. Kol savininkas nesupranta vertės, visi paraginimai tvarkytis mažai kuo padeda.
– Kas įtikintų kauniečius, kad jie gyvena stulbinamos vertės pastate ir kad verta jį atkurti, išsaugoti?
– Reikia edukacijos. Svarbu žmonėms pasakoti apie tai, ką turime gražaus. Kai žmogus suvoks architektūros grožį, jis norės tvarkytis, ieškos galimybių.
Mano tėtis sakė: „Sūnau, užsakovą reikia auklėti.“ Visame pasaulyje tai suprasta. Į žmogaus sielą reikia eiti per suvokimo ugdymą.
Pažinojau žmogų, kuris turėjo smetonišką labai gražų medinį namuką. Jis ketino viską griauti ir statyti mūrinį.
Pasakiau jam: „Žmogau, toks pasakiškas pastatėlis. Jis galėtų likti ir anūkams, ir anūkų anūkams. Gali nuotrauką padaryti ir nusiųsti į Ameriką giminėms.“
Jis patikėjo: „Gerai, kad tu pasakei. Aš jį restauruosiu ir jis bus mano prestižas. Tegu jis lieka šeimos suėjimams, o naują namą pastatysiu kitoje vietoje.“
Labai padėtų spauda. Pavyzdžiui, galėtų aprašyti gražiausius medinius namus Kaune. Prie kiekvieno galėtų būti specialisto komentaras – kas jame gražu, o kas jau pagadinta, negerai padaryta. Kaunietis perskaitys: „Eik tu, Onute, matei? Mūsų namą į laikraštį įdėjo. Ir sako, kad tas bokštelis labai gražus, ir langai gražūs. O aš juos norėjau keisti. Kaip įdomu – matai, ką mes turime!“
Reikia veikti visais būdais. Panašiai, kaip kovojant su nusikalstamumu.
– Jūs siūlote savivaldybei ne tik laukti, kol savininkai imsis darbų, bet ir veikti. Kaip?
– Reikėtų pereiti per paveldo objektus ir nufotografuoti bei susirašyti, kokių darbų reikia kiekvienam pastatui.
Turint tą sąrašą būtų galima susėsti ir pasvarstyti, ką reikia tvarkyti skubiai, kas rytoj nugrius, o kur gal tik duris reikia parestauruoti. Dabar egzistuojanti savivaldybės parama gera tiems, kurie nori tvarkytis ir supranta paveldo vertę.
Kiti nesupranta. Mato, kad langas kiauras, ima jį ir keičia į bet kokį. Arba drožinėtos, dailios durys išklypo, tai žmogus jas ir pakeičia naujomis.
– Atkreipiate dėmesį, kad labai svarbu, kas ir kaip tvarkys paveldo objektų fasadus. Kokie architektai, jūsų manymu, gali atlikti šį darbą?
– Diplomas ir atestatas (II kategorijos atestatas leidžia rengti paveldo objekto projektus. – Red.) dar neužtikrina, kad bus padaryta teisingai. Yra pavyzdžių, kai buvo padaryta nemokšiškai.
Tarkime, A.Mickevičiaus gatvėje yra Vladimiro Dubeneckio prieš karą projektuoti Medicinos akademijos rūmai kartu su labai dailia tvora priekyje. Architektas, kuris parengė fasado atnaujinimo projektą, pasiūlė tvorą nugriauti. Tai absurdas. Tai parodo žemą suvokimą, kvalifikacijos stoką.
Gerai, kad paveldininkai susibūrė ir gal pavyks tai sustabdyti.
– Į ką kauniečiai turėtų kreipti dėmesį, kai rinksis architektą?
– Atestato nepakanka, jis nieko nepasako. Juk ne visi, kurie baigia konservatoriją, dainuoja „La Scaloje“. Kam Dievo duota, tam duota. Kitas gali daug žinoti, bet jam pristinga išminties, suvokimo.
Galbūt verta rinktis architektą pagal darbus ar pagal pažiūras, kas jam svarbu. Kartais reikia remtis rekomendacijomis.
Kita bėda, kad kartais žmonės renkasi, kas pigiau. Kaip mene negalima pirkti to, kas pigiau, taip ir architektūroje. Tai – svarbi kultūros dalis.
