Abu didieji miestai Kaunas ir Klaipėda jau turi padorias autobusų stotis.
Ką ten didmiesčiai – rajonų centrai sugeba tokius objektus pasistatyti. Tik ne Vilnius.
Po vadinamosios 2000-ųjų rekonstrukcijos sostinės autobusų stotyje tik pernai buvo perdažytos kai kurios sienos, suremontuoti tualetai. Tai visi darbai stotyje, kuri ir toliau lieka nejauki, šalta, nepatogi keleiviams.
„Sostinė“ palygino Vilniaus ir Kauno autobusų stotis. Deja, stoties šeimininkai tik kalba apie permainas, net svaičioja, kad stotį reikėtų perkelti į kitą miesto vietą.
Pasitinka kalėjimo grotos
Praėjusiais metais Vilniaus autobusų stotis buvo kosmetiškai paremontuota.
Šviesesnėmis spalvomis išdažytos laukiamosios salės sienos, tualetai sutvarkyti bent jau tiek, kad užsidarius kabinoje dabar matyti unitazas.
Tačiau baisios kalėjimą primenančios įėjimo į tualetą grotos taip ir liko.
Kiekvieną dieną jos lankytojams kelia stresą ir pyktį, kasdien trankomos šalia esančios durys, kol išėjusi susiraukusi prižiūrėtoja įleidžia į vidų.
Kiek raudonas aparatas lipniais šonais prie tų grotų prarijo gamtinių reikalų prispirtų keleivių centų – jis vienas težino. O jis tikrai rajus.
Be to, Vilniaus autobusų stoties tualetas – vienas brangiausių Lietuvoje. Įeiti jį kainuoja 40 centų. Išskirtinis jis ir tuo, kad į vidų pro garsiąsias grotas nepateksi nešinas lagaminu. Ir ką daryti keleiviui – nešulį palikti be priežiūros?
Pirmiesiems keleiviams įėjimas į Kauno autobusų stoties tualetą – nemokamas.
Vėliau jo kaina tikrai neviršys sostinės aukštumų. O ir pinigus rinksiantis automatas, užtvaras – šiuolaikiški.
Skiriasi Kauno tualetas ir tuo, kad jame šviesa yra šilta, o ne blausiai mėlyna kaip Vilniuje, esą atbaidanti narkomanus.
Tai klaidingas daugelio tualetų šeimininkų įsitikinimas, nes kiekvienas narkomanas turi telefoną, kuriuo pasišviesdamas gali sėkmingai „susišauti“ dozę į veną.
Šildo vos keli radiatoriai
Atgyvenusi Vilniaus autobusų stotyje ir šildymo sistema. Pasaže – vos gyvi du radiatoriai.
Didžiulę laukiamąją salę šildo tik keturi radiatoriai prie bilietų kasų.
Apie šildomas grindis, šiuolaikišką šildymo sistemą kaip Kaune nėra ko net kalbėti.
Ypač graudžiai Vilniaus autobusų stotis atrodo per Kalėdas, kai laukiamosios salės viduryje pastatoma eglė.
Per šventes suolai išstumdomi į tamsius salės pakraščius, tad keleiviams laukti autobusų prietemoje tikrai nejauku.
Metaliniai suolai per šalčius laukiantiems autobusų gali ir ligą įvaryti. Todėl nemažai keleivių renkasi daug jaukesnę geležinkelio stotį – ten ir šilčiau, ir suolai mediniai.
Švieslentėms dar anksti
Kauniečiai didžiuojasi, kad naujoje autobusų stotyje daug kas buvo perkelta į elektroninę erdvę. Šiuolaikiškos informavimo švieslentės, davikliai prie peronų, perduodantys duomenis, kur stovi autobusai, bilietų savitarnos automatai. Vilniuje šiuo požiūriu – akmens amžius.
Be laikrodžių prie fasado ir perone, kurie dar rodo ir datą bei oro temperatūrą, daugiau technikos stebuklų sunku aptikti.
Net rajonų centruose stotyse prie aikštelių įrengiamos švieslentės. Vilniuje švieslenčių nėra, tvarkaraščiai surašyti senoviškai. Sostinė naujovėmis galėjo pasigirti nebent prieš tris dešimtmečius, kai buvo įdiegta vienintelė sovietinėje Lietuvoje apie autobusų išvykimą informuojanti sistema.
Davikliai buvo sumontuoti po žeme, jie veikdavo nuo į aikštelę įvažiavusio autobuso svorio. Kai autobusas turėdavo išvykti, užsidegdavo lempa šalia aikštelės numerio. Kai autobusas vėluodavo, ji imdavo mirksėti. Autobusui išvykus lempa užgesdavo.
Kaip ir prieš trisdešimt metų, Vilniuje dispečerė su akcentu per garsiakalbį praneša apie išvykstančius autobusus. Bet tik tarpmiestinius. Informacijos apie priemiestinius autobusus ieškok pats, jeigu pajėgsi perskaityti lenkų kalba ant autobusų užrašytus vietovardžius.
Kad Vilnius – daugiatautis miestas, liudija ir tai, jog stotyje rasi kelių mėnesių senumo rusiškų žurnalų. Čia veikia jų parduotuvė.
Tenka bristi per sniegą
Atidarę stotį kauniečiai džiaugiasi ir pasažu. Toks yra ir Vilniaus stotyje.
Dėl jame įsikūrusių parduotuvių nesiginčysime, tačiau kvapus skleidžiantis kebabų kioskas su Gariūnų turgavietės iliuminacijomis prie įėjimo durų sostinės stočiai kažin ar tinka.
Užtai aikštę prie Vilniaus stoties šiomis dienomis keiksnojo kiekvienas tempiantis sunkesnį lagaminą. Vežėjai jau seniai nevalo šaligatvių, tad dieną tenka bristi per pažliugusį sniegą, o vakarais pašalus slidinėti ant ledo gurvuolių.
Tiesa, daugybę metų buvęs smėlio takas link geležinkelio stoties pagaliau suremontuotas, įrengti laiptai. Tačiau kam tie Sibiro barakus primenantys statiniai prie įėjimo – niekas nesupranta.
Lyg kareiviai išrikiuotos klombos, kurios vasarą pasipuošia ne gėlėmis, o nuorūkomis. O laidotuvių vainikais su chrizantemomis ir kalijomis pasigrožėsi prie pat stoties durų. Kas tai – užuomina prieš kelionę?
Kaune po autobusų stotimi – 200 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje dvi valandos – nemokamos. Vilniuje galima bandyti laimę sustoti prekybos centro „Iki“ aikštelėje.
Yra ir kita aikštelė prie apgriuvusio pastato, kuriame buvo įsikūrusi policija, bet ji dažniausiai būna sausakimša.
Šaltas dušas – nemokamai
Keleiviai Kaune giria, kad autobusų nebereikia laukti po atviru dangumi – dabar jie atvažiuoja po stogu.
Palyginti su buvusia Kauno stotimi, Vilniuje patogumų lyg ir daugiau, tačiau nežinia kodėl projektuotojai paliko tarpą tarp stoties pastato ir dengto išvykimo perono.
Gal tam, kad keleiviai prieš kelionę pamatytų dangaus žydrynę, sužinotų, lyja lauke ar ne?
O įlipdamas į autobusą neatidus keleivis gali tikėtis dar ir šalto dušo, nes vamzdžiai nuo latakų – žmonėms virš galvų. Jie kažkodėl nepasiekia žemės.
Kalbos ne visus sužavėjo
Kai buvo atidaryta blizganti šiuolaikiška Kauno autobusų stotis, sostinės vadovus ėmė graužti pavydas.
Meras Remigijus Šimašius prisipažino, kad savivaldybė norėtų atnaujinti stotį. Tik bėda – ji privačiose rankose. O stoties šeimininkui atnaujinimas, anot mero, nelabai rūpi.
R.Šimašius pagrasino: valdžia ilgai nelauks, kol stoties šeimininkas priims sprendimą, ir gali būti, kad skelbs konkursą kitos stoties statybai.
O miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis dar pasišaipė: dabartinė stotis jam – prasto turgelio lygio.
Tačiau valdžios planai, kur galėtų įsikurti naujoji stotis, vilniečiams sukėlė pyktį. Juk visi įpratę, kad autobusų ir geležinkelio stotys – neatsiejamos.
Tuo metu R.Šimašius pasakoja, kad autobusų stotis galėtų iškilti Fabijoniškėse, prie prekybos centro „Mandarinas“.
Jam pritarė M.Pakalnis: esą dabar pagrindinė maršrutinių autobusų kryptis yra šiaurės vakarai, tad nėra prasmės jų varinėti per visą miestą ir versti stovėti grūstyse.
Anot architekto, visada galvota, kad šiaurės vakarinėje miesto dalyje galėtų atsirasti naujas autobusų stoties terminalas, greituoju transportu sujungtas su geležinkelio stotimi.
R.Šimašiaus žodžiais, keleiviai Kauno kryptimi galėtų išvykti iš kitos stoties, kuri galėtų įsikurti šalia vakarinio aplinkkelio.
Pasigenda detaliojo plano
Anot M.Pakalnio, Vilniaus autobusų stoties savininkai neturi programos, ką daryti.
Tos miesto teritorijos detalusis planas yra ir jie galėtų pagal jį ką nors planuoti, o jei netinka – siūlyti pakeitimus.
Į tai bendrovės Vilniaus autobusų stoties vadovas Andriejus Paleičikas atšovė, kad rekonstrukciją stabdo būtent daugiau nei dvejus metus savivaldybės nesuderinamas detalusis planas.
„Mes rekonstrukcijos planus pradėjome daugiau nei prieš dvejus metus nuo detaliojo plano. Iki šios dienos šio dokumento neturime“, – sakė A.Paleičikas, kuris yra buvusio degalinių tinklo „Lukoil Baltija“ vadovo Ivano Paleičiko sūnus.
Anot A.Paleičiko, darbą stabdo ir besikeičianti savivaldybės valdžia. Jis negalėjo pateikti daugiau informacijos apie autobusų stoties atnaujinimą, kol nėra parengtas detalusis planas.
„Aš labai džiaugiuosi, jog iš privačių savininkų jau išgirdau kitą gaidą viešumoje, kad jie lyg ir labai nori, bet lyg ir savivaldybė kažko nedaro. Man labai patinka ta gaida – savivaldybė iš tikrųjų viską daro. Ir aš tikiuosi, jog artimiausiu metu mes išgirsime, kad autobusų stotis yra atnaujinama“, – sakė R.Šimašius.
Autobusų stotis buvo privatizuota 2000-aisiais, kai ją valdžiusią keleivių vežimo bendrovę „Toks“ įsigijo „Lukoil Baltija“. Jos vadovas I.Paleičikas po ketverių metų „Toks“ perleido sūnui A.Paleičikui, o 2006-aisiais nuo jos atskirtas stoties valdymas perduotas to paties pavadinimo naujai bendrovei.
Atidarė prieš 43 metus
Vilniaus autobusų stotis atidaryta 1974 metų balandžio 4 dieną. Pastato projekto autorius – profesorius Vytautas Brėdikis.
Nors 2000-aisiais atlikti darbai vadinami stoties rekonstrukcija, daugiausia permainų – ne keleiviams. Didžiuliame pastate įsikūrė prekybos centras „Iki“.
Nors į Vilniaus autobusų stotį atvyksta ir išvyksta mažiau autobusų nei į Kauno, per metus tarpmiestinių ir tarptautinių bilietų kasose sostinėje parduodama apie du milijonus bilietų.
Kaunas vilniečius nustebino dovana
Vilniui trečiadienį sukako 694 metai. Ir maždaug už šimto kilometrų įsikūrę kauniečiai to nepamiršo.
„Kaunas sveikina Vilnių ir visus vilniečius su 694-uoju miesto gimtadieniu. Šia proga šeštadienį, sausio 28-ąją, Kaunas vilniečiams dovanoja nemokamas keliones autobusais maršrutu Vilnius–Kaunas bei nemokamas išskirtines ekskursijas ir nuolaidas geriausiuose Kauno restoranuose, kavinėse ir baruose“, – štai kokia patraukli žinia prieš kelias dienas pasiekė sostinės gyventojus.
Šį šeštadienį nemokamas keliones vilniečiams iš Vilniaus į Kauną dovanoja keleivių vežimo įmonė „Kautra“.
Vilniečiams tereiks nuvykti prie Vilniaus autobusų stoties kasų, kur nuo pat ankstyvo ryto veiks nemokamų bilietų punktas „Kaunas myli Vilnių“.
Ten vilniečiai galės atsiimti šventinį autobuso bilietą ir pasirinkti laiko prasme patogiausią „Kautros“ maršrutą Vilnius–Kaunas.
Tame pačiame „Kaunas myli Vilnių“ punkte bus dalijamos ir „Vilniaus gimtadienio“ skrajutės, kuriose vilniečiai ras nemokamų ekskursijų sąrašą ir jų aprašymus, sužymėtas Kauno centro, senamiesčio lankytinas vietas ir vilniečius svetingai šį šeštadienį priimsiančius geriausius Kauno restoranus, kavines ir barus.
