Remiantis Europos Sąjungos priimta direktyva, nuo 2019 metų statiniai privalės būti projektuojami taip, kad jų energetinės sąnaudos ir šiltnamio efekto sukeliančių dujų panaudojimas, gaminant medžiagas, statant, eksploatuojant ir net griaunant ar utilizuojant senas konstrukcijas būtų artimos nuliniam rodikliui. Tai veda prie to, kad ateitis priklausys energiją taupantiems statiniams, kuriamiems iš ekologiškų medžiagų, o statytojams renkantis tradicinius pastatų sprendimus, tokius kaip betonas, mūras ar metalas, atitikti keliamus ekologiškumo ir energinio efektyvumo reikalavimus bus vis sudėtingiau.
Baltijos ir Skandinavijos rinkose dirbanti aliuminio-stiklo konstrukcijų projektavimo ir gamybos įmonė „KG Constructions“ Švedijoje įgyvendino architektūriniais bei technologiniais sprendimais unikalų projektą. Šią idėją realizuoti pavyko bendradarbiaujant kartu su efektyvių energijos bei ekologiškų sprendimų vystymu, gamyba ir masyvios medienos tiekimu užsiimančiomis bendrovėmis „Lignas“ ir „Trevita“.
Tai Stokholmo šiaurinėje dalyje statomas administracinis pastatas, kurio naudotojas – Švedijos bažnyčia „Svenska Kyrkan“. Vienos garsiausių Skandinavijos architektų kompanijos „Wingårdh“ parengtame projekte buvo numatyta maksimaliai išnaudoti medžio ir stiklo konstrukcijų privalumus. „Pradėjus galvoti, kaip pagerinti projektuojamo pastato energetinį efektyvumą ir sutrumpinti statybos darbų terminus, priėmėme sprendimą panaudoti sienų elementus masyvaus medžio pagrindu“, - pasakojo „Trevita“ direktoriaus pavaduotojas Vidas Turauskis.
Anot gamybinės bendrovės „Lignas“ direktoriaus Artiomo Kuranovo, pagrindinis įgyvendinto projekto unikalumas yra tai, kad skirtingai nuo tradicinės statybos iš masyvaus medžio plokščių, kai pastato konstrukcijų surinkimas, apšiltinimas, fasadų apdailos ir langų montavimas atliekamas statybų aikštelėje, šiame projekte tai buvo atlikta kiek kitaip: „Mūsų specialistai iki galo surinko sienų elementus gamykloje, vėliau „KG Constructions“ juos pristatė į statybvietę ir sumontavo, kas garantavo spartesnį montavimo darbų terminą bei geresnę kokybę. Specialistai gaminiuose suprojektavo kanalus komunikacijoms, kiaurymes ortakiams, bei stacionarius baldus. Šie sprendimai, bei didžiosios dalies gamybos ir projektavimo sąnaudų perkėlimas į Lietuvą, suteikė konkurencinį pranašumą, o mes tapome patrauklesni užsakovui.“
Įdomu tai, kad projekte 90 procentų medžio plokščių paviršiaus panaudota kaip galutinė interjero apdaila, kas pastatui suteikė jaukumo ir išskirtinumo bei sumažino kaštus vidinei apdailai.
CLT – ateities pastatų medžiaga
Pasak V. Turauskio, nenuostabu, kad skandinavų užsakovai renkasi medį, kaip alternatyvą pastatų statyboje: „Skandinavijos rinkoje jaučiamas tokio tipo pastatų renesansas ir tai visiškai normalu. Juk tai yra vienintelė statybinė medžiaga, neturinti neigiamos įtakos aplinkai. Dėka klijuoto masyvo medienos (CLT – red. past.) puikių fizikinių bei mechaninių savybių, pastatai jau dabar projektuojami ir statomi aukštesni nei 70 metrų.“
