Pastaruoju metu Kaune laikomasi strategijos, kad miestas turi plėstis ne į pakraščius. Vienas po kito verslo ir mokslo centrai, administracinės patalpos ir apartamentai dygsta miesto centre bei senamiestyje.
Kaip architektams pavyksta prie naujamiesčio ir senamiesčio aplinkos priderinti modernius statinius?
Urbanistai pastebėjo, kad vieni architektai naująją architektūrą į miesto veidą įpina jautriau, kiti daro klaidų. Paveldo specialistai teigė, jog nekilnojamojo turto plėtotojų apetitą tenka mažinti ir reikalauti, kad nauji statiniai nebūtų milžiniški.
Architektai svarstė, kad tarp specialistų, verslininkų ir miestiečių dar trūksta dialogo. Taip pat prognozavo, kad netrukus vienas pastatas sukels ne mažiau kalbų ir pasipiktinimo nei legendinis „stiklainis“.
Antstatas sukėlė triukšmą
2008 metais I.Kanto ir Kęstučio gatvių kampe iškilo daugiafunkcis kompleksas „Bokštas“. Tada kauniečiai ir specialistai prieštaringai vertino architekto Gintauto Natkevičiaus darbą.
Tačiau didesnės pasipiktinimo bangos, kad stiklinis modernus pastatas įterptas tarp senamiesčio ir naujamiesčio, nekilo.
Kur kas skandalingiau miestiečių buvo sutiktas kitas statinys, esantis Laisvės alėjoje 90, kauniečių šmaikščiai pramintas „stiklainiu“.
Kai 2011 metais ant Laisvės alėjoje esančio pastato iškilo stiklinis antstatas, prokurorai tyrė, ar Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio darbuotojai nepiktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.
Buvo kritikuojamas ir pastato rekonstrukcijos autorius architektas Virginijus Juozaitis.
Dabar aistros nurimusios, kauniečiai prie antstato priprato ir kai kurie net sako, kad jame maloniai atsispindi danguje plaukiantys debesys.
Todėl įdomu pažvelgti į kai kuriuos naujus modernius statybų objektus, išdygusius Kauno senamiestyje ir naujamiestyje, ir sužinoti, kaip juos vertina architektai, urbanistai bei kultūros paveldo atstovai.
Kliuvo, nes buvo naujovė?
Vilnietis urbanistas, kviestinis Kauno technologijos universiteto lektorius Martynas Marozas prisimindamas „stiklainio“ istoriją sakė, kad ir dabar mano, jog antstato tūris yra per didelis.
„Tačiau iš dalies, manau, triukšmas buvo kilęs ir dėl to, kad tai buvo vienas pirmųjų pastatų, kuriam panaudotas stiklas“, – sakė M.Marozas.
Vertindamas vėliau atsiradusius naujus pastatus ar priestatus M.Marozas išskyrė Jėzuitų gimnazijos priestatą. Jo autorius – architektas G.Natkevičius.
„Šio pastato šlaitiniai stogai, pasirinkta tamsi fasado spalva dera prie senamiesčio architektūros. Taip pat statant priestatą suformuotas ir kiemas. Dėl to visa buvusi erdvė pagražėjo ir pagerėjo. O kad dėl naujų statinių ir jų aplinkos sutvarkymo erdvė pagerėja, labai svarbu“, – sakė urbanistas.
Gyrė naują biurų kompleksą
Kaip puikų pavyzdį M.Marozas įvardijo ir naują Jonavos gatvėje 30 iškilusį biurų kompleksą. Jo autoriai – architektai Gustė Kančaitė, Algimantas Kančas ir Gediminas Mačiulis.
Šis statinys tarsi kalbasi su priešais esančiu architektų Žilvino Radvilavičiaus ir Rimvydo Palio stikliniu pastatu.
Tiesa, tą dialogą pertraukia prieš pat naująjį biurų kompleksą ant šaligatvio pastatytas ir pastatą užstojantis ne geriausiai atrodantis spaudos kioskas.
„Raudonų plytų apdaila puoštas dviejų korpusų pastatas nėra senamiestyje, tačiau G.Kančaitė ir komanda labai jautriai atsižvelgė į šią vietą, kuri ribojasi su senamiesčiu“, – sakė M.Marozas.
Urbanistas įsitikinęs, jog visa Jonavos gatvė labai tinkama tam, kad joje iškiltų nedideli biurų pastatai.
Tualetai neturi matytis
Kur kas kritiškiau M.Marozas vertino prieš metus V.Putvinskio gatvėje pastatytą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkcį mokslo centrą. Jo autorė – architektė Gražina Janulytė-Bernotienė.
„V.Putvinskio gatvė yra savitas architektūros muziejus po atviru dangumi. Jame beveik prieš 100 metų pastatyti namai yra suformavę šią vietą, todėl kišantis į ją reikia didelio jautrumo“, – sakė urbanistas.
M.Marozo nuomone, naujasis VDU pastatas yra per didelio tūrio, išsišoka iš aplinkinių statinių. Taip pat pastatui ne visai dera dideli pirmojo aukšto vitrininiai langai, labai tinkantys biurams, statomiems kitose vietose.
„Dar vienas trūkumas – pirmajame aukšte įrengti tualetai, kurie matyti per didelius langus. Tualetų reikia, tačiau jie neturi kristi į akis vos įėjus į pastatą ar einant gatve pro statinio pirmojo aukšto langus“, – įsitikinęs urbanistas.
Specialisto nuomone, įterpti didesnio tūrio naujos modernios architektūros pastatus akcentinėse miesto vietose, pavyzdžiui, gatvių sankryžose, galima, tačiau to nederėjo daryti V.Putvinskio gatvės viduryje.
„Taip pat manau, kad pastatas ir gatvės vaizdas būtų harmoningesnis, jei naujas statinys turėtų ne vieną didžiulį įėjimą, o daugiau mažesnių. G.Kančaitės projektas kur kas jautresnis, daugiau pagarbos parodyta greta Jonavos gatvės esančiam senamiesčiui“, – sakė urbanistas.
Erdvės neturėtų apmirti
M.Marozas įsitikinęs, kad architektai ir nekilnojamojo turto plėtotojai, statydami naujus pastatus, privalo pagalvoti ne tik apie tai, kad juose būtų patogu ir statiniai nedarkytų miesto veido.
Reikia galvoti ir kaip padaryti, kad pasibaigus darbo valandoms, biurams ištuštėjus teritorijos greta jų netaptų apmirusios.
„Labai svarbu, kad erdvės prie pastatų nebūtų skirtos automobilių stovėjimo aukštelėms, o liktų prieinamos žmonėms. Tada ir biurams ištuštėjus tos vietovės nebus tuščios“, – įsitikinęs M.Marozas.
Laukia naujo įdomaus projekto
Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vadovas Svaigedas Stoškus sakė, kad „stiklainio“ istorija dar nesibaigė. Architektas V.Juozaitis kuria projektą, kaip stiklinį antstatą iš dalies uždengti kitomis medžiagomis bei augalija ir tam tikru apšvietimu.
„Šio projekto turėtume sulaukti netrukus. Tada matysime, ar jis tinkamas. Tačiau ši istorija buvo gera pamoka. Architektai, prieš pradedant statybas, privalo iki galo sutvarkyti dokumentus, gauti visus palaiminimus, kad vėliau tokių situacijų nebūtų“, – sakė S.Stoškus.
Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vadovas teigė, kad architektai dabar tai supranta geriau ir paveldosaugininkai kiekvieną dieną sulaukia įvairių naujų įdomių pasiūlymų bei projektų.
„Man dabar yra įdomiausi pastatai, kurie dar iškils“, – tvirtino S.Stoškus.
Specialistas teigė, kad įspūdingas bus G.Natkevičiaus projektuotas biurų pastatas Nemuno gatvėje 3, priešais gaisrinės pastatą.
Imituoti senovės nepatarė
„Jį nekilnojamojo turto plėtotojai norėjo statyti aukštesnį. Liepėme sumažinti apetitą, ir dabar suprojektuotas tokio pat kaip gaisrinė aukščio pastatas. Senasis ir priešais atsirasiantis naujas pastatas bus puikūs vartai į senamiestį“, – sakė S.Stoškus.
Daug vilčių jis deda ir į kitą G.Natkevičiaus projektą – Krepšinio namus Santakoje.
„Kol kas nemažai kauniečių kritikuoja naują greitojo maisto užkandinės pastatą Karaliaus Mindaugo prospekte. Tačiau jis dar nebaigtas, ne iki galo apdengti fasadai, nėra apšvietimo. Tikiuosi, kad baigus šį pastatą jis visiems patiks. Greta bus atnaujintas dabar labai apleistas kitas statinys, papuošiantis prospektą“, – sakė S.Stoškus.
Paveldo saugotojas puikiai įvertino Ryčio Vieštauto projektuotus Kauno senamiesčio apartamentus greta M.Valančiaus gatvės. Jie neišsišoka iš konteksto, neiškreipia senamiesčio vaizdo.
„Vis dėlto nekilnojamojo turto plėtotojai dažnai bando statyti didesnius nei galima pastatus. Tačiau nauji pastatai turi neužgožti senosios architektūros, viso miesto vaizdo. Todėl tenka nurodyti mažinti dydžius, keisti spalvas, medžiagas.
Tačiau reikalauti senamiestyje ar naujamiestyje imituoti senus pastatus būtų neprotinga. Naujo ir seno dermė miestą daro įdomesnį“, – įsitikinęs S.Stoškus.
Senamiestyje bręsta gerokai didesnis „stiklainio“ skandalas?
Edmundas Jackus
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Architektūros katedros vedėjas
„Ne paslaptis, kad žemė miesto centre ir senamiestyje yra brangesnė, nei ten statomi nauji pastatai, jų priestatai ar antstatai. Todėl jų architektūrinę vertę nulemia tai, kas laimi, – greitai ir pigiai pastatus norintys turėti užsakovai ar kokybiškus projektus sumanantys architektai.
Manau, kad miesto centre ir senamiestyje yra nemažai geros ir kiek prastesnės kokybės naujų statinių. Kokia jų architektūrinė vertė, parodys laikas.
Kur kas didesnę problemą mieste įžvelgiu kitur. Naujamiestyje ir senamiestyje pilna gatvių, kurios kažkada buvo užstatytos, tačiau vietomis namai nugriuvę nuo XX a. vidurio. Žmonės prie tokių tuščių plotų priprato, ėmė laikyti juos skverais. Dabar, staiga išvydę, kad tuščiose vietose pradeda kilti nauji pastatai, dar nė nepamatę jų projektų ima piktintis. Taip, pavyzdžiui, buvo dėl Senamiesčio apartamentų prie M.Valančiaus gatvės.
Dabar, matant naujus pastatus, džiugu, kad skylėtoje miesto burnoje atsirado vienas naujas dantis. Manau, kad tarp architektų, statytojų, visuomenės trūksta geresnio dialogo. Planai ir projektai visuomenei turi būti pristatomi kur kas anksčiau, reikia ilgesnio laiko juos įvertinti, diskutuoti, priprasti prie naujų statinių planų.
Vis dėlto vieną kylantį pastatą senamiestyje išskirčiau. Tai – greitojo maisto restoranas greta Karaliaus Mindaugo prospekto.
Kai nauji pastatai kontrastuoja su senąja architektūra, yra gerai, dažnai tai lemia sėkmingą naujo ir seno dermę. Tačiau šiuo atveju pastato forma, naudojamos medžiagos taip prastai kontrastuoja su aplinka, kad baisu žiūrėti.
Manau, kad kai statybininkų tvoros bus nuimtos ir kauniečiai pamatys pastatą, kils gal ir didesnis pasipiktinimas, nei buvo dėl „stiklainio“.“
