Norint geros architektūros, reikia ne tik gero architekto, bet ir supratingo užsakovo. Išsilavinęs, plačiai į pasaulį žvelgiantis žmogus neabejotinai ras bendrą kalbą su architektu ir jie kartu sukurs įdomų interjerą.
„Užsakovas turi dalyvauti kuriant jo namus, priešingu atveju interjeras gali atrodyti dirbtinis“, – svarstė vienas garsiausių Lenkijos architektų, studijos „BBGK Architekci“ bendraturtis ir prezidentas.
– Gal vis dėlto kartais jums tenka pataikauti užsakovams ir kurti taip, kaip jie pageidauja?
– Stengiamės būti empatiški ir išgirsti užsakovą, atsižvelgiame į visus pageidavimus, bet projektuojame pagal savo įsitikinimus. Svarbiausia mums – kuo geriau išnagrinėti pastato vietą, rasti unikalią idėją, o tada lieka nuspręsti dėl statinio funkcijos bei estetikos. Kai parengiame pasiūlymą, paprastai klientai visada sutinka su mūsų argumentais.
– Kokie interjerai dabar madingi Lenkijoje? Ko trokšta jūsų užsakovai – prabangos, unikalumo, ekologiškumo?
– Mes jau geriau suvokiame erdvę, kurioje gyvename, ir daiktus, kurie mus supa. Kalbant apie naujausias architektūros ir dizaino tendencijas Europoje bei Lenkijoje, visos jos yra susijusios su naujausiomis technologijomis bei darnia plėtra.
Dabar ir architektūroje, ir interjero dizaine, ir mene daugiausia dėmesio skiriama kokybei. Medžiagos, iš kurių kuriamas interjeras, turi būti kuo mažiau kenksmingos mūsų planetai. Perdirbti produktai yra nebe mada, o norma.
Lenkijoje privatūs užsakovai architektus vis dar renkasi pagal jų sukurtus interjerus, nes daugeliui žmonių architektūra – tik namo fasadas. Tačiau padėtis keičiasi – užsakovai vis dažniau atkreipia dėmesį į pastato architektūrą, ima vertinti ir viešąsias erdves.
Lenkijoje labai paisoma tradicijų, todėl namai, kuriuos projektuojame, yra derinami prie aplinkos, taip pat labai atidžiai renkamės, iš ko bus statomas namas, nes jis turi būti ekonomiškas ir ekologiškas. Vis geriau suvokiame architektūrą, kuri mus supa, todėl vis daugiau statome modernios architektūros pastatų.
– Pastarąjį dešimtmetį Lenkija pasipuošė įspūdingais viešaisiais pastatais. Kaip apibūdintumėte jų interjerus?
– Per viešuosius konkursus atrenkami geriausi, meniniu požiūriu įdomiausi ir pažangiausi viešųjų erdvių projektai. O jų architektai atsako ir už architektūrą, ir už interjerą.
Puikus pavyzdys – biuro „Barozzi /Veiga“ suprojektuota Šcecino filharmonija, kuri 2015 metais gavo Europos šiuolaikinės architektūros konkurso „Mies van der Rohe“ apdovanojimą.
Filharmonijos interjeras atitinka pastato išorę, o panaudotos medžiagos puikiai dera prie viešojo interjero funkcijų. Tokios idėjos paskatinti suprojektavome Katynės muziejų Varšuvoje, buvome atsakingi ne tik už architektūrą, interjerą, bet ir urbanistiką.
Šis kompleksinis požiūris lėmė, kad muziejuje lyg ir išnyko riba tarp parko, pastato ir jo vidaus.
– Kaip vertinate technologijų įtaką dizainui?
– Svarbiausia yra architektūrinė idėja, ir tik ją išgryninus parenkami techniniai sprendimai. Tačiau projektuodami pasyviuosius namus architektai pirmiausia turi galvoti, kaip išdėstyti namo langus, kokio jie turi būti dydžio, kad name energija būtų naudojama kuo efektyviau.
Žinoma, ir toks namas gali būti gerai suprojektuotas, tačiau manęs jo architektūra neįtikina.
Šiuolaikinės technologijos leidžia namus ir viešąsias erdves pritaikyti prie mūsų gyvenimo tempo ir reikalavimų. Mobilumas, universalumas, lankstumas ir prieinamumas – to reikalauja jau visi užsakovai ir tai tapo privaloma šiuolaikinei gyvenamajai ir darbo aplinkai.
Greitėjantis gyvenimo tempas diktuoja ir interjerų madas, pavyzdžiui, dabar daugumą erdvių galima lengvai transformuoti, keisti jų funkcijas. Todėl populiarėja lengvi baldai su mechanizmais, leidžiančiais greitai pakeisti jų padėtį, matmenis ar funkcijas.
Paprastesnės formos neperkrauna interjero, jis atrodo erdvesnis. Butuose ir namuose išnyksta tradicinis planavimas – virtuvė, svetainė, miegamieji.
Siekiame įvairovės, todėl erdvės, kurios anksčiau atliko vieną funkciją, dabar pagal poreikius atlieka net kelias.
– Ar lenkų interjeruose matyti lenkiškas identitetas?
– Tradicijos ir istorijos elementai gali pagerinti architektūros kokybę. Žavu, kai tradiciniai elementai transformuojami ir integruojami į šiuolaikinę architektūrą.
Prasidėjus pokyčiams Lenkijos architektūra pasiekė milžinišką pažangą. Vis gerėja architektūros kokybė, bet mes vis dar mokomės ir dar daug reikia padaryti, ypač projektuojant individualius namus. O tai labai priklauso nuo užsakovo žinių ir požiūrio į architektūrą. Naujoji karta atviresnė pasauliui.
– Kokį įsivaizduojate ateities interjerą?
– Kalbant apie ateitį, verta prisiminti architekto, dizainerio profesijos ištakas. Iš pradžių pagrindinė interjero vertybė buvo saugumas.
Vėliau interjeras kito, turėjo tenkinti tų, kurie juo naudojasi, poreikius, beje, geriausiai aprašytus amerikiečių psichologo Abrahamo Maslow piramidėje, t. y. estetikos, vystymosi, savigarbos. Individualių poreikių patenkinimas, jų išgryninimas diegiant naujausias technologijas – tai yra keletas būsimų interjero dizaino formavimo perspektyvų.
– Kokie interjerai asmeniškai jums daro didžiausią įspūdį?
– Viduramžių katedros. Vertinu jas už sąžiningumą architektūroje. Kaip šiuolaikinio istorinės architektūros supratimo ir interpretacijos pavyzdį galėčiau pateikti šveicarų architekto projektuotą Peterio Zumthoro muziejų „Kolumba“ Kelne, Vokietijoje.
– Kaip paprastas žmogus gali išmokti atskirti gerą architektūrą nuo vidutinės?
– Turime ugdyti savo pastabumą, gerbti tradicijas, bet išlikti atviri pasauliui. Tai ir suteikia galimybę atpažinti vertingą architektūrą.
Dėl šiuolaikinių reikalavimų ir standartų architektūra vis rečiau laikoma menu. Geras pavyzdys – Venecijos architektūros bienalei 2012 metais olando architekto Remo Koolhaaso sukurta instaliacija – viduramžių šventykla, kurios kupolo vidus atitinka visus šiuolaikinės architektūros reikalavimus.
Tai puikiai iliustruoja, kaip laikui bėgant kinta architektūros suvokimas. Manau, geras meistras architektūrą gali paversti menu.
„Mano erdvė 2017“ – Lietuvos architektų sąjungos ir žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ organizuojamas interjerų architektūros konkursas. Jis šiemet surengtas jau trečią kartą. Konkurse dalyvavo 135 lietuvių architektų bei dizainerių sukurti interjerai.
