Jau regi šviesą tunelio gale
Bemaž ketvirtį amžiaus trunkanti diskusija dėl teritorijos Biržos tilto pašonėje, kur stovėjo „Salamander“ namas, užstatymo, regis, artėja į pabaigą – supažindintas su projektuotojų vizijomis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neslėpė pasitenkinimo, jog nuo pokario laikų senamiesčio kvartale žiojėjanti žaizda pagaliau gali būti užgydyta.
„Matome šviesą tunelio gale. Savivaldybė gali koreguoti detalųjį planą. Dėsime visas pastangas, kad derinant projektą klausimai būtų sprendžiami operatyvai, kad nebūtų jokių kliūčių ir stabdžių“, - investuotojų ir architektų užmojais atkurti senąjį vietovės vaizdą džiaugėsi V.Grubliauskas.
Žemės sklypas Žvejų gatvėje prie Biržos tilto išnuomotas bendrovei "V.Paulius &Associates". Jos vadovas Mindaugas Jocys sakė, jog aiškesni projekto kontūrai išryškės po pusmečio: „Archeologai baigė savo darbus. Kaip viskas atrodys, pamatysime galbūt liepą. Apie investicijas, sąmatą kol kas dar nekalbame“.
Projektą įgyvendinančios kitos įmonės "V.Paulius&Associates Real Estate" vadovas Marius Kaubrys patikino, jog istorinės medžiagos pakanka, archeologai patikslino senojo "Salamander" namo vietą. Čia čia norima pastatyti prestižinį viešbutį.
Pastatas sulygintas su žeme
Žvejų gatvės sklype, kur anksčiau stovėjo garsus namas, XVI-XVII amžiuje buvo įrengtos pirmosios miesto svarstyklės – Dangės pakrantėje buvo kraunamos ir sveriamos burlaiviais į senąjį uostą atplukdytos prekės.
Vėliau prie pat krantinės prigludęs svarstyklių statinys pertvarkytas - čia iškilo gyvenamasis pastatas. Senose nuotraukose užfiksuoti vaizdai, kaip išdykaujantys vaikai iš šio namo balkonų šokinėja į upę.
Prestižinė vieta sudomino Mėmelyje įsikūrusią garsią vokiečių avalynės gamybos ir prekybos kompaniją „Salamander“ - XX amžiaus pradžioje batsiuviai čia pastatė stilingą trijų aukštų namą.
Puošnios architektūros pastate veikė įikūrė kompanijos atstovybė, veikė miestelėnų pamėgta firminė batų parduotuvė. Senojo Mėmelio gyventojai šį namą taip ir vadino "Salamander House".
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje po rusų aviacijos antskrydžių „Salamander“ namas, kaip ir daugelis kitų senamiesčio pastatų, virto giuvėsiais. Jis galutinai nušluotas nuo žemės paviršiaus 1947 metais.
Dykvietė glumina atvykėlius
Klaipėdoje viešintys vokiečiai bene labiausiai tokšta pamatyti Teatro aikštėje atstatytą bronzinę Toravos Anikės skulptūrą, o kitas turistų lankomas objektas – Biržos tiltas, nuo kurio anksčiau atsiverdavo gražūs vaizdai į Dangės krantinę ir garsųjį firmos "Salamander" namą.
Daug metų žvelgdami į piktžolėmis apžėlusią dykvietę, šalia jos trupantį pastatą, kur anksčiau veikė „Baltijos“ kino teatras, miestiečiai tik gūžčioja pečiais. Dar labiau kraupsta Žvejų gatve žingsniuojantys turistai - išsiveža iš Klaipėdos slogius prisiminimus.
Nesmagu ir V.Grubliauskui - apšiukšlintos dykvietės vaizdą pro savo rezidencijos Rotušėje langus kasdien mato ir pats meras, į ir į jo kabinetą užsukantys interesantai, įvairios užsienio delegacijos.
„Džiaugiamės, kad išliko pastato fotografijos visų pusių. Derinant projektą gal neiškils problemų. Paveldosaugos ir kitos valstybės kontrolės institucijos pritaria mūsų planams. Pastatas šalia Biržos tilto, kaip ir anksčiau, bus uostamiesčio puošmena“, - kalbėjo M.Kaubrys.
Investuotojų teigimu, duomenų atkurti bemaž identiškos išvaizdos „Salamander“ pastatą užtenka. Pagal optimistinį scenarijų, gavus visus leidimus, kibti į komercinio pastato statybą įmanoma metų pabaigoje.
JAV gyvenusio verslininko, statybų inžinieriaus Vytauto Pauliaus logistikos bendrovei "Paulius &Associates" žemės sklypas Žvejų gatvėje su „Salamander“ namo pamatais, išnuomotas 99 metams.
Pamatai atkasti ir vėl užversti
Puoselėtos viltys čia pastatyti biurų pastatą, viešbutį, tačiau per 14 metų darbai nepajudėjo nė per sprindį - rieduliais nuklota plynė senamiestyje nuo pokario beveik nepasikeitusi.
Sklypo nuomotojai iš pradžių čia norėjo statyti septynaukštį pastatą, tačiau pasipriešino senamiesčio gyventojai, visuomenininkai. Tokiai idėjai nepritarė ir Kultūros paveldo departamentas.
Sumanytas projektas „įšalo“ ir dėl statybų istorinėse vietose apribojimų. Siūlyti užstatymo variantai, bet iki galutinių sprendimų neprieita, todėl sklype atkasti namo ir svarstyklių pamatai užversti žemėmis.
Patriotiškai nusiteikęs JAV lietuvis, buvęs kaunietis, prezidento Valdo Adamkaus bendramokslis V.Paulius nesirengė darkyti senamiesčio - jo pavedimu sklype atlikti papildomi archeologiniai tyrimai.
Atsižvelgę į pastabas ir teisės aktus investuotojai planus koregavo taip, kad privačiomis lėšomis užstatoma teritorija, kurioje stovėjo "Salamander" pastatas, nesubjaurotų istorinės aplinkos.
V.Paulius pernai iškeliavo Anapilin. Klaipėdoje jo darbus primena ne tik prie uosto įkurtas logistikos centras, bet rekonstruotas senosios žydų mokyklos pastatas – čia įsikūrė "Paulius&Associates" būstinė.
Architektai pažėrė žvalių idėjų
Verslininkų ir Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacijos paskelbtas atviras architektūrinių ir projektinių idėjų konkursas dėl sklypo Žvejų gatvėje užstatymo sulaukė gyvo dėmesio - iš viso pateikta pateikta net 19 projektų.
„Ką nors siūlyti tokioje vietoje sudėtinga. Reikia naujų sprendimų, nes grįžti į praeitį neįmanoma: pasikeitė Dangės krantinių linija, neliko visų Biržos tilto aplinką puošusių pastatų. Ši vieta yra itin svarbi - vienas iš kelių į senamiestį“, - pažymėjo konkurso vertinimo komisijos pirmininkė Mantė Černiūtė-Amšiejienė.
Po ilgų diskusijų konkurso laurais vainikuota Vilniaus architektų įmonė „FlexiForma“ už darbą „Senojo miesto pulsas“. Jo autoriai - Regina Savičienė, Linas Savičius, Arūnas Želvys, Linas Žičkis ir Liudvikas Selmistraitis.
Antroji vieta skirta Kauno architektų Algimanto Grigo, Gražinos Janulytės-Bernotienės ir Eglės Pipiraitės (G. Janulytės-Bernotienės studija) projektui „Legenda“.
Trečioji vieta atiteko klaipėdiečių bendrovės „A405“ architektų Gintaro Čičiurkos, Valdo Janulio ir Sauliaus Plungės projektui „Istorija+“.
Mėgino atkurti senuosius tūrius
„FlexiForma“ sukurtas vientisas pastatas labiausiai primena išnykusį „Salamander" namą. Lakoniški fasadai nekontrastuoja su greta esančiais pastatais, harmoningai įsilieja į bendrąjį kontekstą. Pirmajame aukšte numatyta daug viešų ir atvirų erdvių, jungčių su pėsčiųjų takais.
Vilniečių projekte, pasak M.Černiūtės-Amšiejienės, viskas darniai susilieja su Dangės krantinės aplinka. Minimalistinės archtektūros pastatui apdailinti siūlomas stiklas, keramika, metalo, medžio detalės.
Projekte "Legenda" atkuriamo pastato proporcijos irgi artimos ankstesniajam. Įdomus sprendimas - įrengti vidinį kiemelį, kuris jungtų dvi atskiras statinio dalis. Tuomet visos patalpos būtų natūraliai apšviestos.
Tačiau toks statinys ne itin sėkmingai atkartoja aplinkos elementus, keistokai atrodo virš krantinės pakibusi konstrukcija. Fasadų apdailai kauniečiai išrinko keramines plytas, akmenį ir metalą, stogui - skardą.
Darbai sudomino investuotojus
Uostamiesčio architektų projektas bene labiausiai atitinka paveldosaugos kriterijus ir reikalavimus. Tiesa, ir jame įžvelgta ir minusų - imituodami "Salamander" būstinės atstatymą, naudodami šiuolaikiškas detales autoriai tartum mėgina sukurti iliuziją, kad jis esą buvo rekonstruotas.
Tačiau klaipėdiečiai bent jau siekia maksimaliai atkurti įspūdingo pastato tūrį, puošybos ir apdailos elementus, netgi langų formą bei dydžius, siūlo įrengti trijų aukštų laiptinę su dviem skaidriomis stiklo konsolėmis - stoglangiais, nuo kurių atsivertų gražus vaizdas į upę.
M.Jocio nuomone, visi trys konkurso komisijos išrinkti darbai yra patrauklūs ir verti dėmesio: „Dabar savo žodį turėtų tarti urbanistai, teritorijų planuotojai, paveldosaugininkai“.
Architektų idėjos kol kas - tik žaismingos imprivizacijos senojo Mėmelio tema. Tuščias reikalas stengti atgaivinti sugriautą senamiesti, kad jis atrodytų taip kaip anksčiau.
Investuotojai pasirinks jiems labiausiai priimtiną su „Salamander“ namu siejamos vietovės užstatymo projektą, kuris galutinėje fazėje dar bus koreguojamas ir tobulinamas.
