Norėdami išpildyti idealiai paprastą minimalistinę idėją architektai turėjo paieškoti tinkamų architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų. Tam, kad pirmo ir antro aukšto tūriai atrodytų kaip viena ant kitos padėtos kaladėlės, po antruoju aukštu esančioje namo zonoje atsirado nemažas aukščių perkritimas, kurį jie sėkmingai išlygino panaudoję natūralų besileidžiantį sklypo reljefą. Statmenai ant pirmojo aukšto suprojektuotas antro aukšto tūris taip pat natūraliai sukuria stogą virš terasos ir stogelį virš įėjimo durų.
Siūlome pokalbį su naujo būsto šeimininku Mindaugu apie vasarnamio projektavimo procesą – nuo pirmųjų minčių apie nuosavą namą, idėją ir paiešką, nuoseklius žingsnius ir patirtį, projektavimą, statybas bei galutinį rezultatą.
- Kaip jums kilo vasarnamio idėja, juk papratstai žmonės soduose gyvenamuosius namus stato?
– Mano žmona vaikystėje vasaras leisdavo sode, tad jai labai patiko mintis turėti vasarnamį, o aš ir pats nuosavame name užaugęs. Pagalvojome, kad atokiau nuo miesto namo, kuriame ir žiemą gyventume nenorime. Galvojame, kad būtų nuobodu: juk jokio skirtumo, kur žiemą gyventi, visvien daugiausia laiko praleidžiama namuose, tad koks skirtumas, bute ar name gyventi. Tik štai prie namo dar ir sniegą reikia kasti. Sugalvojome, kad mums reikia būtent vasarnamio.
Iš pradžių planavome visai paprastą, mažą vasarnamį, vėliau ėmė atrodyti, kad reikia vis daugiau ir daugiau ploto, kaip gyvenamajame name. Tačiau galų gale pasirinkome 80 kv. metrų ploto vasarnamį.
- Kaip ir kur ieškojote namo architektūros pavydžių? Ką dabar patartumėte norintiems statytis namą, kaip teisingai suformuoti idėją, užduotį architektams?
– Visų pirma, kai pradėjome galvoti apie šį projektą, tiesiog ėmėme ieškoti norimo namo vaizdo per „Google“, peržiūrėjome daugybę nuotraukų. Informacijos yra išties daug, todėl praleidome daug laiko mėgindami atsirinkti, kas patinka, kol galų gale išsigryninome vaizdą, kaip mūsų namas turėtų atrodyti. Radę interneto platybėse panašiausią, nuvažiavome į savo sklypą ir kuoliukais išsmaigstėme įsivaizduojamą kontūrą. Pamatę rezultatą supratome, kad tam tikros architektūros namui reikia daug erdvės aplink. Kadangi mūsų sklypas nedidelis, supratome, kad namas turėtų būti ne vieno, o dviejų aukštų.
Peržiūrėjome daug architektų svetainių, jų darbų. Rinkomės architektus, kurių jau atlikti projektai patiko. Svarbu dirbti su žmonėmis, su kuriais sutampa požiūris į tai, kas yra gerai ir gražu. Nes turiu nemalonios patirties su baldininkais. Sykį užsisakinėjau lovą, tiksliai žinojau, kokios noriu, kaip eskizą nupiešiau keletą paprastų kvadratų, paryškinau tik kelias vietass, kur turi būti įgilinta: švarus dizainas. Atvažiavęs pasiimti lovos, radau lovą su paraitymais kampuose. Pasirodo, minimalistinis dizainas baldininkui nepatiko... Teko viską perdaryti. Manau, taip gali nutikti ir su architektais. Todėl geriau išsirinkti tokius architektus, kurie mąsto panašiai kaip tu.
- Paprastai namo konceptą nulemia tam tikri dalykai susiję su sklypu – statybų apribojimai, reljefas. Kas lėmė jūsų vasarnamio architektūrinius sprendimus?
– Man labai patiko „Kūbinio metro“ pasiūlymas dėl sklypo reljefo pirmą aukštą padalinti į dviejų skirtingų lygių atskiras zonas. Pasirodė tikrai gera idėja daryti svetainę viename lygyje su kiemu, o ne iškeltą aukščiau. Taip atsirando ryšys tarp namo vidaus ir išorės.
- Papasakokite, koks buvo procesas nuo tada, kai sugalvojote, kad jums reikalingas vasarnamis?
– Iš pradžių ieškojome jau pastatyto vasarnamio, kuriam užtektų tik minimalaus remonto, bet tokio, žinoma, nepavyko rasti. Vėliau radome sklypą su mažu namu, planavome jį didinti, aplipdyti… Buvome net ir projektą padarę, bet po to metėm jį į šiukšlių dėžę, nes, pradėję įdėmiau žiūrėti ir krutinti tą namuką, supratome, kad jį nugriauti ir statyti naują bus ne tik pigiau, bet ir geriau apskritai. Bandydami perstatyti esamą namą nebūtume gavę tokio rezultato, kokio iš tikrųjų norime, kažkuo vis tiek būtume nusivylę. Statant naują namą mums nereikėjo prieiti jokių kompromisų, viskas vyko taip, kaip norime mes. Tad namelį nugriovėme, sugalvojome, ko norime ir susiradome „Kubinį metrą“, kad padėtų idėją įgyvendinti.
Šaltinis: www.kubinismetras.lt
Namas yra orientuotas ne visai tradicine kryptimi – į šiaurės vakarus – dėl to, kad toje pusėje atsiveria puikus vaizdas į mišką, būtent tai, ko vasarnamiui ir reikia. projekto autoriai – architektai Margarita Kaučikaitė, Marius Bliujus, Vitalijus Avreicevič.
