Universalus dizainas – tai, kas daro žmones laimingus

Pastaruoju metu vis dažniau girdimas terminas „universalus dizainas“. Vadovaujantis jo principais, statiniai, aplinka ir infrastruktūra kuriami taip, kad būtų lankstūs ir tinkami visiems: ir sveikiems, ir ligotiems, ir mažiems, ir seniems, ir turintiems mažų vaikų, ir bevaikiams. Juk visų mūsų poreikiai yra labai įvairūs – tai, kas visiškai tenkina vienus, gali tapti didžiule kliūtimi kitiems.

 Projektuojant naujus pastatus dabar didelis dėmesys skiriamas ne tik jų architektūrinei raiškai, bet ir tam, kad į juos būtų patogu patekti kiekvienam.<br> 123rf.com nuotr. 
 Projektuojant naujus pastatus dabar didelis dėmesys skiriamas ne tik jų architektūrinei raiškai, bet ir tam, kad į juos būtų patogu patekti kiekvienam.<br> 123rf.com nuotr. 
Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius Marius Šaliamoras.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius Marius Šaliamoras.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Patogių šaligatvių reikia visiems: tiek neįgaliems, tiek moterims su aukštakulniais, tiek ir vežimėlius su vaikais stumiantiems tėvams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Patogių šaligatvių reikia visiems: tiek neįgaliems, tiek moterims su aukštakulniais, tiek ir vežimėlius su vaikais stumiantiems tėvams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Patogių šaligatvių reikia visiems: tiek neįgaliems, tiek moterims su aukštakulniais, tiek ir vežimėlius su vaikais stumiantiems tėvams.<br> 123rf.com nuotr.
Patogių šaligatvių reikia visiems: tiek neįgaliems, tiek moterims su aukštakulniais, tiek ir vežimėlius su vaikais stumiantiems tėvams.<br> 123rf.com nuotr.
 Projektuojant naujus pastatus dabar didelis dėmesys skiriamas ne tik jų architektūrinei raiškai, bet ir tam, kad į juos būtų patogu patekti kiekvienam.<br> 123rf.com nuotr. 
 Projektuojant naujus pastatus dabar didelis dėmesys skiriamas ne tik jų architektūrinei raiškai, bet ir tam, kad į juos būtų patogu patekti kiekvienam.<br> 123rf.com nuotr. 
 Taikant universalaus dizaino principus į šalį galima privilioti daugiau turistų.<br> 123rf.com nuotr. 
 Taikant universalaus dizaino principus į šalį galima privilioti daugiau turistų.<br> 123rf.com nuotr. 
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 17, 2018, 11:30 AM

Nemažai išsivysčiusių pasaulio šalių universalaus dizaino principus ne vienerius metus sėkmingai taiko praktikoje. Nuo praėjusių metų universalus dizainas kaip kokybės kriterijus yra įtrauktas ir į Lietuvos statybos bei architektūros įstatymus. Todėl greitu metu mūsų šalyje jis taps privalomu.

Neatsitiktinai šiemet didžiausios Baltijos šalyse tarptautinės statybų parodos RESTA, kuri Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks jau 25-tą kartą, pagrindinė tema bus universali statyba. Remiantis jos principais statinius ir aplinką skatinama kurti taip, kad juose gyventi, dirbti, ilsėtis ir jais naudotis būtų patogu visiems. Taigi šiemet parodos dalyviai kviečiami pristatyti minėtą temą atitinkančius sprendimus, produktus, paslaugas ir idėjas.

Be to, parodoje RESTA bus surengta ir tarptautinė konferencija „Universali statyba. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“. Konferenciją organizuoja interneto svetainė Statybunaujienos.lt ir Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Tad kas gi yra universalus dizainas, kodėl svarbu jį taikyti ir ką bus galima sužinoti minėtoje konferencijoje? Apie tai papasakojo Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius Marius Šaliamoras ir interneto svetainės Statybunaujienos.lt vyriausioji redaktorė Genė Drungilienė.

Visi mes ne viską galime

Profesorius M.Šaliamoras pastebėjo, kad terminas „universalus dizainas“ yra tarptautinis ir lietuviškai ši sąvoka galbūt ne visai aiški.

„Lietuviškai turbūt tiksliausiai tai būtų galima pavadinti „projektavimu visiems“. Svarbiausia mintis yra ta, kad gaminys turi būti lankstus ir pritaikomas visiems“, – paaiškino profesorius.

Iki šiol ilgą laiką buvo orientuotasi tik į sąlygų palengvinimą neįgaliesiems. Bet, anot profesoriaus, vien jiems skirta įranga, pavyzdžiui, specialiu keltuvu ar liftu, dažnai negali naudotis kiti žmonės, pavyzdžiui, mamos, stumiančios vežimėlius su vaikais, pagyvenę ar ligoti asmenys, nes tai arba nepatogu, arba netgi draudžiama.

„Kad neliktų šios problemos, Vakarų pasaulis surado naują metodą, žinomą, kaip universalus dizainas, kuomet projektuojama pagal silpnąją grandį, tai yra, pagal žmogų, kuris yra silpniausias visuomenėje. Tada tie patys sprendimai neišsiskiria iš aplinkos, bet kartu tinka ir neįgaliesiems“, – sakė profesorius M.Šaliamoras.

Universalaus dizaino esmė, anot pašnekovo, yra dėmesys žmogui, požiūrio į žmogų pakeitimas. Taikant šį principą stengiamasi viską projektuoti taip, kad liktų kuo mažiau kliūčių (pvz., nepatogių laiptų, per siaurų įėjimų), ne drausti ką nors daryti, bet skatinti visuomenę elgtis kitaip (tarkime, greitį riboti, įrengiant nedidelę žiedinę sankryžą, o ne baudomis už greičio viršijimą).

„Aišku, yra specialios grupės žmonių, kurioms reikalingi specialūs sprendimai. Bet apskritai laiptus galima įrengti taip, kad jie tiktų ir mamai su vežimėliu, ir dviratininkui, ir senukui su artritu, ir turbūt neįgaliajam. Nes tam tikra prasme visi mes esame truputį neįgalūs. Neįgalūs ta prasme, kad ne viską galime“, – šyptelėjo profesorius M.Šaliamoras.

Tai iliustruojančių pastabų galima rasti daugybę: žemo ūgio žmogui parduotuvėje gali būti sudėtinga pasiekti viršutinėje lentynoje esančias prekes, mamai, stumiančiai vežimėlį, ar dviratininkui gali būti sunku užvažiuoti ant šaligatvio, jei nėra nuovažų, moteriai su aukštakulniais bus nelengva žingsniuoti šaligatviu su dideliais tarpais tarp plytelių ir panašiai.

Svarbu senstančioms visuomenėms

G.Drungilienė pastebėjo, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų išsivysčiusių pasaulio šalių susiduriama su senstančios visuomenės problema, kuomet pensijinio arba beveik pensijinio amžiaus asmenų ir mažėja gimstamumas. Ir tai yra labai svarbi priežastis, taikyti universalų dizainą.

Juk dėl senstančios visuomenės vyresni žmonės turi ilgiau išlikti darbingais. Vadinasi, infrastruktūra darbe ir kelionė į darbą turi būti tokie, kad nesukeltų problemų.

Taip pat svarbu aplinką kurti taip, kad vyresni asmenys kuo ilgiau išsiverstų be kitų pagalbos. Tai galima padaryti įrengiant jų namus pagal universalaus dizaino principus.

Patogi aplinka skatina jaustis laimingais

Profesorius M.Šaliamoras neabejojo, kad pasikeitus požiūriui į žmogų ir pradėjus taikyti universalaus dizaino nuostatas, keičiasi ir visuomenės mąstymas.

„Labiausiai šioje srityje pažengusiose šalyse, tokiose, kaip JAV, Japonija, Ispanija, Norvegija, Švedija, Danija, Suomija, taip pat Prancūzija, Anglija ir Nyderlandai, kurios jau daug metų taiko šį principą ir kuria pagal jį aplinką, yra labai patogu gyventi, malonu į jas keliauti.

Šiose šalyse žiūrima, kad žmogui būtų patogu nuo stotelės pasiekti visuomeninius taškus: naikinami barjerai, laiptai, tai, kas nepatogu arba priešingai – pertvarkoma aplinka taip, kad žmonės nevaikščiotų pavojingomis vietomis, nedarytų to, ko nereikia.

Pradėjus taikyti šią sistemą mažėja agresija, didėja žmonių pagarba vienas kitam, gerėja turizmo ir verslo parametrai“, – pastebėjo M.Šaliamoras.

G.Drungilienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad šalys, labiausiai pažengusios universalaus dizaino taikymo srityje, nuolat užima aukščiausias pozicijas Pasaulinėje laimė ataskaitoje.

„Galima sakyti, kad viena iš dedamųjų, kodėl žmonės jaučiasi laimingi, yra gerai sukurta aplinka visiems“, – mano pašnekovė.

Dalinsis praktine patirtimi

Apie tai, kaip taikyti universalaus dizaino principus Lietuvoje, bus kalbama tarptautinėje konferencijoje „Universalus dizainas. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“.

Konferencijoje specialistai iš Skandinavijos ir Lietuvos dalinsis patirtimi apie aplinkos ir pastatų kūrimą pagal universalaus dizaino principus, naudą visuomenei ir atsiveriančias galimybes verslui.

„Konferencijoje bus diskutuojama, kas yra universalus dizainas, kokias vertes jis teikia verslui ir kiekvienam iš mūsų. Taip pat bus kalbama, kaip atsakingos valstybės institucijos gali sukurti teisės aktus, kurie veiktų ir padėtų kurti universalų dizainą. Ir trečias dalykas – kaip, taikant universalaus dizaino principus, galima suaktyvinti turizmo sektorių“, – žadėjo G.Drungilienė.

Vienas iš pranešėjų bus architektas, profesorius emeritas iš Norvegijos dr. Sigmundas Asmervikas, kuris jau 20 metų dirba, taikydamas universalaus dizaino principus.

Lietuvoje profesorius skaitys pranešimą apie universalaus dizaino sąveiką su architektūra ir dizainu, paaiškins, kokių pridėtinių verčių tiekia šis principas. Taip pat pranešėjas pasidalins naujausia Norvegijos patirtimi, diegiant universalaus dizaino principus.

Savivaldybių, ypač kurortinių ar siekiančių šio statuso, atstovams bus aktualu pasiklausyti prieinamumo ekspertės Lenos Mellblad ir psichologijos mokslų daktarės, neįgalumo konsultantės Herawati Nowak, atvykusių iš Buroso miesto Švedijoje.

2015 metais Europos Komisija Burosą, esantį pietvakarių Švedijoje išrinkoa geriausiai visiems žmonėms viešąją infrastruktūrą pritaikiusiu Europos miestu.

Pranešėjos papasakos, kaip universalaus dizaino principai jų mieste buvo pritaikyti praktikoje, taip pat pasidalins informacija, kokie teisės aktai ir priemonės padeda sukurti miestą, pritaikytą įvairių poreikių gyventojams, bei kaip prie to prisidėti skatinamas verslas.

Ši informacija turėtų būti naudinga ir valstybinėms institucijoms, kurios tariasi dėl Statybos techninio reglamento (STR), kuris apibrėžtų universalaus dizaino taikymą, sukūrimo.

Kaip privilioti daugiau turistų?

Konferencijoje bus kalbama ir apie prieinamumo žemėlapius, galinčius į šalį privilioti daugiau turistų.

„Pasaulyje sudarinėjami prieinamumo žemėlapiai. Į juos įtraukiamos visiems prieinamos vietos, pavyzdžiui, viešbučiai, į kuriuos veda nuožulnūs priėjimai, kur yra plačios durys, nėra jokių kraštų, už kurių galima užkliūti, galima laisvai visur judėti ir neįgaliajam, ir senam, ir jaunam, ir mažam. Dėliodami savo turistinį maršrutą užsieniečiai, pasiėmę šį žemėlapį, be abejo, renkasi tuos turizmo objektus, kurie yra visiems draugiški ir prieinami.

Į šį žemėlapį norima įtraukti ir Lietuvą bei padėti apie ją paskleisti žinią platesniu pasauliniu mastu“, – sakė G.Drungilienė.

Apie tai, kaip pagal universalaus dizaino principus gali būti sudarinėjami prieinamumo arba pasiekiamumo žemėlapiai ir kuo jie gali būti naudingi verslui, konferencijoje kalbės juos sudarinėjantys Norvegijos nekilnojamo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos darbuotojai Kathrin Bogelsack ir Svenas Michaelis.

Statybų paroda RESTA vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO balandžio 25-28 dienomis.

Tarptautinė konferencija „Universali statyba. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“ vyks balandžio 26 dieną nuo 13 iki 17 val. Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO 5.3 salėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.