Tam reikia labai nedaug – kad atsilieptų tie, kurie taip pat namuose ilgais vakarais klijuoja miesto miniatiūras.
Diorama – trimatis miesto modelis su gatvėmis, apšvietimu, žmonėmis, augalais, vandens telkiniais ir automobiliais. Tokius tikroviškus namelių modelius ir konstruoja Vilniaus universiteto Botanikos sodo Ryšių su visuomene skyriaus vadovas D.Ryliškis, norintis tokį miestelį įkurdinti savo darbovietėje.
Tokiu dirbtiniu miestu, apsuptu vazonuose vešančiais Botanikos sodo augalais, galėtų grožėtis lankytojai.
Nors D.Ryliškiui sumanymas sukurti miestelį Botanikos sode kilo neseniai, šiuo pomėgiu jis užsikrėtė dar vaikystėje. 1983–1988 metais Darius buvo kone labiausiai įnykęs į „miestų statybas“. Tačiau išvykęs studijuoti į Vilnių jis primiršo vaikystės pomėgį ir jį vėl atnaujino tik prieš šešerius metus.
„Tradicija kurti miestelių maketus atėjusi iš anglakalbių šalių, tačiau botanikos soduose įprastai kuriama netikra diorama. Tikroje dioramoje niekas gyvų augalų nenaudoja, jie gaminami iš dirbtinių medžiagų.
Botanikos soduose yra galimybė naudoti tikrus augalus, nors namukai ir traukinukai – iš plastiko, metalo“, – pasakojo D.Ryliškis.
Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose turėtų atsirasti miestelio maketas su vazonuose pasodintais žaliuojančiais augalais. Norint perteikti augalų grožį ir įvairovę būtų naudojami pramogai skirti objektai – namukai, traukinukai. Tai labiausiai turėtų pritraukti mažuosius sodo lankytojus.
„Žiemą, kai Botanikos sode būna mažiau lankytojų, miestelio diorama su tikrais augalais būtų nauja ir viliojanti pramoga. Tokiu būdu parodytume šiltnaminius augalus, nes žiemą kitokių nelabai galėtume pademonstruoti. O papildomas elementas būtų namų, traukinių, mašinų modeliai“, – sumanymą išdėstė D.Ryliškis.
Žinoma, namų modeliai neatitiktų senųjų Vilniaus universiteto Botanikos sodo pastatų, nes juos sukurti būtų didžiulis darbas.
„Daryti viską nuo nulio prilygtų titaniškam darbui“, – šyptelėjo pašnekovas, miestų dekoracijas ir priemones perkantis parduotuvėje sostinėje ar internetu.
Miestus ant darbo stalo kuriantys mėgėjai žino, kad tai nėra konkrečios vietovės maketai. Nors kartais gamintojai instrukcijoje parašo, kokio miesto bažnyčia yra tame dekoracijų rinkinyje.
Dekoracijos – abstrakčios. Nors modelių kūrėjai kartais komplektuoja kokią nors gatvę, tai nėra reali gatvė kokiame nors mieste.
Pokariu, apie 1947 metus, modeliai buvo gaminami iš medžio, maždaug nuo 1950-ųjų pradėta gaminti plastikinius – tokie miestams kurti naudojami ir šiuo metu.
Namai ir žmonės – iš plastiko, medžiai, žolės – iš pjuvenų, gėlės – iš porolono.
Akmenukai gali būti ir natūralūs, vandenį neretai atstoja specialus gelis, pievą ar javų lauką – kilimas.
„Nors miestelis tikrovėje neegzistuoja, turi visus atributus – rotušę, bažnyčią, stotį, namus, parduotuves. O iš tikrų augalų būtų kuriamas kraštovaizdis. Kiek esu matęs tokių miestelių, botanikos soduose kartais dominuoja augalai, kartais – dekoracijos.
Tai priklauso nuo to, kiek turi objektų“, – tikino D.Ryliškis, ketinantis miestelio ir augalų ekspoziciją išdėstyti kone 100 kvadratinių metrų salėje.
Tam reikėtų sumontuoti konstrukcijas, ant kurių būtų pastatytas miestelis, važinėtų traukiniai ir žaliuotų augalai, o pro juos galėtų vaikščioti ir grožėtis žmonės.
Tačiau šį sumanymą puoselėjantis D.Ryliškis jaučiasi tarsi vienišas karys lauke, jis norėtų surasti bendraminčių. Nors šį pomėgį Lietuvoje turi ir daugiau žmonių, jie tarpusavyje nebendrauja.
Tad Botanikos sodo darbuotojas kviečia bendraminčius susisiekti, ir galbūt netrukus bus užbaigtas kurti įspūdingas miestelis.
Norint kurti miestelius reikia ne tik kruopštumo, laiko, bet ir nemažai lėšų. D.Ryliškis pastarąjį modelį su krūva detalių kūrė 6 dienas, pomėgiui skirdamas po dvi valandas.
Per metus savo pomėgiui jis įprastai skiria vos 20 valandų.
„Neturiu ne laiko, o pinigų. Galėčiau susitaupyti, bet tuomet nebūtų kur dėti maketų. Man labiau prie širdies pats procesas, o ne tai, kaip greitai bus rezultatas“, – patikino vyras, kurio pomėgiu artimieji neužsikrėtė.
