Šią savaitę kauniečiai sulaukė veikti pradėjusių fontanų gaivos. Gaila, bet kai kurie miestiečių pamėgti fontanai neveiks. Tačiau planuojama, kad bus įjungti naujose vietose įrengti šie žmones traukiantys įrenginiai.
Architektai įsitikinę, kad fontanai yra miesto gerovę bei rūpinimąsi gyventojais simbolizuojantys objektai. Jų Kaune dar per mažai, būtų galima įrengti daugiau nedidelių, bet jaukių skverų su fontanais.
Vienas pagrindinių – Laisvės alėjos fontanas – taip pat galėtų būti modernesnis, nes pėsčiųjų bulvarui apsivilkus naują rūbą senasis jo vaizdas atrodys liūdnai.
Kauniečiai su liūdesiu žvelgia į išmontuotą pagrindinį atgaivos šaltinį Laisvės alėjoje. Dėl gatvės atnaujinimo darbų jis neveikia.
Svarsto, kaip pasikeis
„Gaila, bet suprantame, kad vykdant darbus jis negali veikti. Įdomiausia, kaip fontanas atrodys darbams pasibaigus. Iki šiol jis buvo vienas miesto simbolių. Norėtųsi, kad būtų šiek tiek modernesnis“, – svarstė Laisvės alėjoje sutiktas kaunietis Rimantas Karpavičius.
Į pamėgtą laisvalaikio vietą prie fontano Čečėnijos aikštėje jau patraukė Kalniečių gyvenamojo rajono gyventojai. Kauniečiai ir miesto svečiai vis dažniau rankas merkia ir į Rotušės aikštės fontaną, geria vandenį iš dviejų aikštėje esančių tam skirtų fontanėlių.
Nors vienas pirmųjų mieste pradėjo čiurlenti fontanas senamiestyje, Atkuriamojo Seimo aikštėje, juo niekas nesidomi.
Reklama atrodė neskoningai
Kaunietis architektas Rimantas Giedraitis įsitikinęs, kad fontanai simbolizuoja miesto gerovę, suteikia jam žavesio, o žmones labiau vilioja į viešąsias erdves.
„Fontanai gali tapti vienu miesto akcentų, savitais, gal ne pagrindiniais, bet atpažįstamais ir žmones traukiančias simboliais“, – įsitikinęs R.Giedraitis.
Toks fontanas ir buvo Laisvės alėjoje, tačiau, architekto nuomone, atnaujinus pėsčiųjų gatvę jis turėtų būti modernizuotas.
„Labai gerbiu ankstesnių architektų darbą, fontanas puikiai derėjo su visa aplinka, alėjos suolais, medžius ir gėles supusiais betono apvadais, tarpukario statinių architektūra, tačiau netrukus alėja taps moderni.
Jei fontanas liks koks buvęs, atrodys tarsi vienišas prie aplinkos nederantis išsišokėlis“, – tvirtino R.Giedraitis.
Architektas mano, kad su fontanais, esančiais istorinėse vietose, reikėtų elgtis atsargiai.
„Ir iki šiol prastai atrodydavo, kai fontanas būdavo naudojamas reklamos tikslais. Atnaujinant jis taip pat neturėtų būti supopsintas, nereikėtų, kad žaižaruotų besaikėmis margomis spalvomis. Vis dėlto reikėtų įrengti modernų apšvietimą. Galbūt parinkti ir skoningą muziką“, – sakė R.Giedraitis.
Metas ruoštis atnaujinimui
Dabar veikiančius fontanus architektas įvertino skirtingai. Vienas geriausių – Čečėnijos aikštės fontanas, nes planuojant jį buvo galvojama kompleksiškai. Greta įrengta visa poilsiui reikalinga infrastruktūra – suolai, vaikų žaidimų aikštelė.
Būtent dėl tokių patogumų nebuvimo, R.Giedraičio nuomone, ir nepopuliarus fontanas Steigiamojo Seimo aikštėje.
„Miestui sparčiai atsinaujinant reikia galvoti ir apie senųjų fontanų modernizavimą. Juk, pavyzdžiui, ateis eilė atnaujinti ir Steigiamojo Seimo, ir Rotušės aikštę bei ten esančius fontanus. Taip pat ir atsirasiančius naujus fontanus, tokius kaip Kauko alėjoje vietoj senojo baseino“, – kalbėjo architektas.
Dabar, kai yra daugybė techninių ir technologinių galimybių, galima įrengti įvairių tipų, įvairios paskirties fontanų. R.Giedraitis juos suskirstė į kelias stambias grupes.
Vieni jų, pavyzdžiui, kaip fontanas Laisvės alėjoje, skirti grožėtis. Su kitais galima žaisti naudojant modernias technologijas, treti gali būti skirti žaisti su vandens srovėmis tarp jų vaikštant.
„Fontanu, keičiančiu apšvietimo spalvas bei melodijas ir čiurkšlių aukštį, garsėja Druskininkai. Toks fontanas skirtas žaisti su juo.
Vengrijoje, Budapešte, yra fontanas, kurio čiurkšlės į viršų šauna tam tikromis laiko atkarpomis. Taip pat pasklinda drėgmės rūkas. Žmonės laukia, kada pasirodys čiurkšlės, vaikšto tarp jų ir mėgaujasi dulksna. Toks fontanas skirtas veiklai“, – pasakojo architektas.
Kaune planuojant atnaujinti ar įrengti naujų fontanų galbūt reikėtų remtis kitų patirtimi, ištirti, kokie fontanai patrauklūs ir kokiose vietose galėtų atsirasti, kad miestas garsėtų ir jais.
Stinga nedidelių skverų
Fontanų, architekto nuomone, kaip tik ir reikėtų ten, kur paprastai įprasta manyti, kad jie bus nuniokoti.
„Fontanai, greta pastatytos nedidelės skulptūros, keli suolai iš karto traukia žmones. Kai tokiose vietose ilsisi tvarkingi kauniečiai, vietos vandalams ar asocialiems žmonėms nebelieka. Todėl manau, kad sumanymas įrengti fontanus Kalniečių ir Dainavos parkuose yra geras“, – tvirtino architektas.
Taip pat R.Giedraitis įsitikinęs, kad mieste labai stinga nedidelių – 100–200 kvadratinių metrų ploto – skverų su skulptūromis, suolais ir fontanais.
„Puikus pavyzdys yra erdvė su fontanu ir deivės Gabijos skulptūra Miesto sode prie Kauno valstybinio muzikinio teatro. Toks skveras galėtų atsirasti kad ir pačioje Laisvės alėjos pradžioje. Čia jau yra žalias gamtos plotas. Jį reikėtų labiau pritaikyti poilsiui“, – siūlė R.Giedraitis.
Du išjungė, o du planuoja paleisti
Egidijus Dūda
Įmonės „Kauno vandenys“ Siurblinių skyriaus viršininkas
„Šiais metais dėl Laisvės alėjos atnaujinimo darbų čia esantis fontanas neveiks. Greičiausiai dėl tos pačios priežasties – vykstančių darbų – neveiks ir Kauko alėjos papėdėje esantis fontanėlis.
Kiti fontanai – Miesto sode, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Rotušės, Čečėnijos ir Steigiamojo Seimo aikštėse – veiks kaip įprastai. Artėjant vasaros sezonui jie buvo paremontuoti, tačiau didelių darbų nereikėjo atlikti.
Tikimės, kad šią vasarą pradės veikti ir fontanai, jau įrengti Kalniečių ir Dainavos parkų tvenkiniuose.
Šių parkų atnaujinimas eina į pabaigą.
Planuojama, kad Dainavos parko tvenkinyje fontano čiurkšlė kils į 1,4 metro aukštį.“
