Šiemet į darbų pristatymą ir savotišką ekskursiją susirinko kaip niekada daug marijampoliečių. Menininko iš Londono Willo Teatherio darbą Kačių kiemelyje pristatė simpoziumo „Malonny“ kuratorius Ray Bartkus.
W.Teatherio ir jo savanorių nutapytas pulkas baltų balandžių dar tebedžiūstant dažams tapo traukos objektu – dažnas praeivis fotografuojasi prie šio didžiulio paveikslo.
Jo paveikslai ir piešiniai buvo eksponuojami daugybėje galerijų ir parodų Didžiojoje Britanijoje.
Tame pačiame senamiesčio kiemelyje dirbo visada gera nuotaika trykštantis Jeffas Woodbury (Niujorkas) su savanoriais pagalbininkais iš Marijampolės.
Menininkas savo darbą pavadino „Masių anonimiškumu“.
J.Woodbury šią sieną pasirinko iš organizatorių atsiųstų fotografijų. Dailininką sudomino skirtingi pastato langai ir jis nusprendė nutapyti jų dar daugiau.
„Kai piešėme ant pagrindinės sienos, viena namo gyventoja paklausė, kodėl tapome tik vienoje pusėje. Sako, mūsų pusėje, prie laiptinės, labai negraži siena“, – juokėsi J.Woodbury ir ant gyventojai nepatrauklios sienos nupiešė gėlių.
Pirmą kartą Lietuvoje viešintis dailininkas teigė, kad šis darbas senamiesčio kieme jam buvo maloniausias, o Marijampolės Poezijos parkas – gražiausias, kokį apskritai matė pasaulyje.
Šiemet pirmą kartą sienas tapė ne tik Niujorko ir Londono dailininkai, bet ir marijampolietis Ignas Vieversys. Organizatoriai buvo paskelbę konkursą, ką būtų galima nutapyti ant R.Stankevičiaus pagrindinės mokyklos sienos.
Iš 20 pasiūlytų idėjų geriausiu buvo pripažintas 23 metų I.Vieversio eskizas „Do what you can’t“ („Daryk, ko negali“) – žaidimų lentos idėja.
