Pirmadienį, spalio 22-ąją, Kaune įvyks pokalbis ir paskaita, kurioje apie šį projektą pasakos jo autoriai, Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai Nomeda ir Gediminas Urbonai.
Ši paskaita yra „Kaunas 2022“ Dizaino programos dalis. Ja bus atidarytas jau trečiasis renginių ciklas „Kaunas 2018: Prisikėlimo kalnas“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio įprasminimui. Šių metų tikslas – kurti viešų erdvių scenarijus, kurie leistų atgaivinti šiandien vis dar inertiškas slėnyje įsikūrusio miesto ir kalno prieigas, kurti Naujamiesčio ir Žaliakalnio jungtis.
Takus reiškinys
Pasak organizatorių, „Pelkių mokykla“ (angl. Swamp School) siekia atkreipti dėmesį į būtinybę keisti mąstymo įpročius ir išmokti sugyventi su gamta – ypač šiandien, visuotinių neramumų, karo grėsmės ir aplinkos niokojimo laikais. Paviljone iš naujo permąstoma ekologinė krizė, prognozuojama miestų ateitis, ieškoma tarpdisciplininių sprendimų.
Programą sudaro trys dalys: „Pelkių radijas“, „Ateitybės sala“ ir „Bendrabūvis“. Čia pasaulio architektai, menininkai, mokslininkai, filosofai ir antropologai, pasitelkdami pelkę kaip metaforą ir kaip ekosisteminį modelį, nuo pavasario iki rudens tyrinėjo sąsajas tarp architektūros ir kitų disciplinų bei tarp Lietuvos savitumo ir globalinių procesų. Kuratorių teigimu, laboratorijos infrastruktūra nuolat keitėsi, vyko dizaino ir meno pedagogikos eksperimentai, buvo ieškoma naujų medžiagų ir į ateitį orientuotų mokymosi aplinkų.
Venecijos bienalėje iki lapkričio 25 d. veiksiantį paviljoną organizuoja MIT Architektūros ir planavimo mokyklos tyrėjai, menininkai N. ir G. Urbonai kartu su partneriais iš MIT, Antverpeno ir Venecijos universitetų, Hamburgo, Frankfurto, Bazelio, Milano ir kitų aukštųjų mokyklų. Tai yra atvira ir kintanti infrastruktūra, jungianti dizaino, pedagogikos ir meno eksperimentus.
„Pelkės paviljonas siekia atskleisti, kad architektūra nebūtinai griežtai apibrėžia erdvę. Architektūra gali būti ir takus reiškinys, procesas. Renginiai, garsovaizdžiai, aplinkkeliai, intervencijos mieste atskleidžia, kaip pelkės sąvoka rezonuoja tiek su visos planetos krize, tiek su Venecijos miestu kaip modeliu“, – paaiškino prof. G.Urbonas.
Primena pirmąjį tyrimą
Lietuvos paviljone pelkė pristatoma kaip pirminė technologijos forma – prisimenant pirmąjį mokslinį tyrimą apie pelkę, kurį dar 1898 m. Aukštumalos pelkėje atliko vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis, ir britų kibernetiko Staffordo Beero 1970-ųjų biokompiuterijos vizijas.
Į Veneciją – miestą, pastatytą ant pelkės – buvo nugabenta apie 20 kvadratinių metrų natūralios pelkės iš Šepetos durpyno. Ją instaliuojant Italijoje talkino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Remigijus Daubaras. „Pelkių mokykloje“ jau dalyvavo ir kiti VDU mokslininkai: profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis pasakojo apie pelkių takus, kūlgrindas kaip slaptus egzistencinės atminties kelius, dr. Asta Malakauskienė rengė seminarus ir kūrybines dirbtuves su šviečiančiais grybais.
Nomedos ir Gedimino Urbonų paskaita-diskusija „Pelkių paviljonas“: Lietuvos patirtis Venecijos architektūros bienalėje“ vyks spalio 22 d., pirmadienį, 17 val. 30 min., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas).
Ši paskaita yra pokalbių ciklo „Kaunas 18 + 18“ ir „Kaunas 2022“ Dizaino programos dalis. Projekto iniciatorius – Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, partneriai – „Kaunas 2022“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
