Neįtikėtina istorija: kodėl Vilkija statys Louiso Armstrongo vardo estradą

Vilkijoje, mieste Kauno rajone, Nemuno pakrantėje ruošiamasi pastatyti lauko estradą ir ją pavadinti legendinio džiazo dainininko ir trimitininko Louiso Armstrongo vardu.

Vilkijoje ruošiamasi pastatyti lauko estradą ir ją pavadinti Louiso Armstrongo vardu.
Vilkijoje ruošiamasi pastatyti lauko estradą ir ją pavadinti Louiso Armstrongo vardu.
L.Armstrongas.<br>AKG Images/Scanpix nuotr.
L.Armstrongas.<br>AKG Images/Scanpix nuotr.
L.Armstrongas.<br> AKG Images/Scanpix nuotr.
L.Armstrongas.<br> AKG Images/Scanpix nuotr.
Karnovskių šeima.<br>Projektinio aiškinimo iliustracija
Karnovskių šeima.<br>Projektinio aiškinimo iliustracija
Estrados vizualizacija.<br> Projektinio aiškinimo iliustracija
Estrados vizualizacija.<br> Projektinio aiškinimo iliustracija
 Estrados vizualizacija.<br> Projektinio aiškinimo iliustracija
 Estrados vizualizacija.<br> Projektinio aiškinimo iliustracija
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 4, 2019, 5:34 PM, atnaujinta Jan 5, 2019, 3:27 PM

Iš pirmo žvilgsnio, rodos, keista – kodėl Vilkijai reikia estrados tokiu ambicingu pavadinimu. Tačiau viską keičia stebinanti istorija, kuri neginčijamai įrodo, kad L.Armstrongas iš tiesų turėjo ryšių su Lietuva ir neabejotinai žinojo, kad čia yra Vilkijos gyvenvietė.

L.Armstrongo vardo estradą Vilkijoje projektuoja architektė Violeta Beigienė su „Cedra“ komanda. Projektinėje medžiagoje, kuria architektė pasidalijo su lrytas.lt, ne tik nupasakojama, kaip atrodys statinys, bet ir paaiškinama, kas sieja džiazo atlikėją su šiuo Kauno rajono miestu.

Susitiko šiukšlyne

Naujajame Orleane iki šiol gyvena Jacobas Karno, kuris yra ir savo giminės metraštininkas. Anot J.Karno, archyvuose jis rado dokumentų iš tų laikų, kai jo protėviai dar neturėjo pavardės. 1765 metų gyventojų surašyme vienas jų minimas kaip „Karnavės smuklininkas Jankelis“. Karnavė – mažytis kaimelis ant dešiniojo Nemuno kranto priešais Kačerginę, šalia Netonių.

1816 metų gyventojų surašyme, kai caro valdžia pareikalavo, kad žydai turėtų ir pavardes, Vilkijoje gyvenę smuklininko Jankelio palikuonys pagal Karnavės pavadinimą tapo Karnovskiais.

Būsimas Luiso Armstrongo legendos pradininkas Leiba Karnovskis gimė Vilkijoje 1864-aisiais. Įrašo apie jo žmonos, Tilės Karnovsky, gimimą D.Karno neturi, tačiau yra įsitikinęs, jog ir ji gimusi Vilkijoje, nes tokią nuorodą rado Niujorke išduotame senelių sutuoktuvių liudijime.

XIX a. pabaigoje Karnovskiai išvyko į JAV ir apsigyveno Niujorke. Jaunavedžiams Niujorko Forsaitų gatvės 21-ame name gimė šeši vaikai, o po 1900 metų, kai šeima persikėlė į Naująjį Orleaną – dar keturi.

Luisu vietoje Leibos pasivadinęs Karnovskis vertėsi rinkdamas šiukšles, jas rūšiuodamas ir parduodamas.

Kaip LRT televizijos laidoje „Daiktų istorijos“ sakė žurnalistas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka, L.Armstrongas, kuriam tuo metu galėjo būti septyneri metai, gyveno su senele. Gyveno labai vargingai, nes tėvas juos paliko vos berniukas gimė, o mama, kad galėtų išlaikyti šeimą, užsiiminėjo prostitucija. L.Armstrongas taip pat rausdavosi šiukšlynuose.

Nupirko pirmąjį instrumentą

Greičiausiai taip ir susikirto L.Armstrongo bei Karnovskių keliai. Karnovskiai būsimąjį muzikos talentą parsivedė namo, maitino, davė darbo: kartu su Karnovsių sūnumis Morisu ir Aleku jis rinko šiukšles, butelius, skardines, krovė anglį iš vagonų, pardavinėjo ją ir baltiesiems, ir juodaodžiams.

Tokia verslo praktika duodavo naudos, nes ir vienų, ir kitų kvartaluose berniukai buvo savi.

Žydiška tradicija puoselėti vaikų gabumus lėmė, kad Karnovskiai globotiniui davė pinigų nusipirkti pirmąjį instrumentą – kornetą.

Palaikė ir kalėjime

Žinoma, ne viskas klojosi kaip sviestu patepta. Devynerių metų Louisas už chuliganizmą pakliuvo į pataisos namus, o šešiolikos nukniaukė Karnovskio pistoletą norėdamas, kaip įprasta Naujajame Orleane iki šiol, pašaudyti į dangų per Naujųjų metų sutikimą. Dėl to 1,5 metų praleido kalėjime.

Nepaisant to, Luisas ir Tilė Karnovskiai bei jų vaikai nuo globotinio nenusisuko. Beje, dainuoti L.Armstrongas pradėjo irgi Karnovskių padrąsintas.

1922 m. L.Armstrongas išvažiavo muzikuoti į Čikagą, bet santykių su Karnovskiais nenutraukė.

Vienas iš L.Armstrongo gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojų Samas Seifmanas rašė apie 1949 m. nutikusį netikėtą muziko ir Mejerio Karnovskio susitikimą Naujajame Orleane. Mejeris su sūnumi stovėjo prie savo parduotuvės ir stebėjo Zulu paradą. Juos pamatęs, L.Armstrongas nušoko nuo parado karaliaus pakylos ir puolė sveikintis su įbroliu. Nors eisenos dalyviai reikalavo grįžti, L.Armstrongas nuėjo su Mejeriu išgerti alaus sakydamas: „Be manęs jie vis tiek nepajudės“.

Jidiš, Dovydo žvaigždė ir mezuza

Prisimindamas Holokausto aukas ir solidarizuodamasis su žydais, džiazo virtuozas iki gyvenimo galo nenusiėmė grandinėlės su Dovydo žvaigžde. Prie jo namų durų staktos buvo prikalta mezuza – dėžutė su žydų tikėjimą Dievu patvirtinančiu tekstu pergamento ritinėlyje, L.Armstrongas laisvai kalbėjo jidiš, mėgo macus, kūryboje naudojo žydišką tematiką ir muziką.

Įdomu tai, kad JAV veikia Karnovskio vardo projektas, kuriame galintys skatinami padėti norintiems, tačiau galimybės muzikuoti neturintiems vaikams.

O Luiso bei Tilės sūnus Davidas – vienas žinomiausių onkologų. Jo vardu pavadintas garbingiausias Amerikos klinikinės onkologijos asociacijos kasmetinis apdovanojimas už pasiekimus gydant vėžį. Gydytojai visame pasaulyje naudoja D.Karnovskio sukurtą ir jo vardu vadinamą ligonio vertinimo skalę.

Gros L.Armstrongas

Luiso ir Tilės šeimos trumpą gyvenimo istoriją bus galima perskaityti bareljefe Vilkijoje, kuris atsiras L.Armstrongo vardo estradoje. Jos scenoje bus suprojektuota tribūna, kurios išorinis paviršius taps memorialine lenta su išrašyta Karnovskių istorija. Teksto viršuje būtų L.Amstrongo bareljefas su pirmuoju muzikos instrumentu, kurį jis įsigijo už Karnovskių duotus pinigus.

Pati scena bus 90 cm aukščio, ovalios formos pakyla su dviem užlipimais į ją iš žiūrovų pusės ir vienu – iš artistų zonos. Sceną dengs laisvos formos sezoninis tentas, kuris, architektų sumanymu, bus uždengiamas tik sezono laikotarpiu, o kitu metu turės būti demontuotas. Scenoje numatytas grindinis apšvietimas.

Esant prastam orui, scenos šonai iš trijų pusių galės būti uždengti. Taip pat iš šoninių uždengimų, kaip nurodoma projekto aiškinime, galima suformuoti erdvę artistams persirengti.

Tarp išretintai puslankiu išdėstytų stacionarių vietų žiūrovams prireikus bus įmanoma pastatyti papildomas kėdes.

Teritorijoje turėtų atsirasti šiukšliadėžės, dviračių stovai, informacinis stendas.

Visi projekte numatyti sprendiniai pritaikyti ir žmonėms su fizine negalia. Apželdinimas parke nebus keičiamas.

Prie apšvietimo stulpų numatyta galimybė pastatyti muzikos automatus, kurie galės transliuoti L.Armstrongo kūrinius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.