Dešimtmetį remontuotoje bibliotekoje – staigmenos knygų mylėtojams

Už daugiau nei 4 mln. eurų atnaujintoje Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje – erdvės patogiai ir tyliai padirbėti ar tiesiog pasiklausyti vinilinių plokštelių.

Istoriniame pastate atidengta kelių šimtų metų senumo sienų tapyba, lipdiniai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Istoriniame pastate atidengta kelių šimtų metų senumo sienų tapyba, lipdiniai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Muzikos mėgėjams įrengti stilingi kokonai.
Muzikos mėgėjams įrengti stilingi kokonai.
Nuo knygų atitrūkti norintys skaitytojai galės įsitaisyti prie televizoriaus.
Nuo knygų atitrūkti norintys skaitytojai galės įsitaisyti prie televizoriaus.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 8, 2019, 9:28 AM

Po rekonstrukcijos  sausio 2 dieną duris atvėrusioje A.Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje galima apsilankyti kaip muziejuje. Istoriniame pastate atidengta kelių šimtų metų sienų tapyba, lipdiniai, išsaugotos visos 13 koklinių krosnių.

Po darbų bibliotekoje buvo supaprastintas leidinių skolinimasis ir grąžinimas, atnaujintos erdvės individualiam, grupiniam ir kūrybiniam darbui, poilsiui ir bendravimui.

Dabar į biblioteką lankytojai galės užsukti ne tik pasiimti knygų, bet ir pažiūrėti filmų, patogiai ir tyliai padirbėti arba paklausyti vinilinių plokštelių. Bibliotekoje atsirado nauja įranga muzikos perklausoms, vaizdo įrašų peržiūroms.

Atsiverdavo naujos erdvės

Pasak bibliotekos direktoriaus Petro Zurlio, per dešimtmetį atlikta labai daug darbų.

Jie užtruko dėl to, kad atsiverdavo vis naujų erdvių, nišų, apie kurias niekas nežinojo.

Be to, restauratoriai užtruko atidengdami autentiškus piešinius ir lipdinius. Rekonstrukcijos metu taip pat atkurti unikalūs patalpų architektūros elementai.

Bibliotekos infrastruktūrai atnaujinti ir pastatų rekonstrukcijai užbaigti skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Sutarties vertė siekė 4,37 mln. eurų.

Po projekto įgyvendinimo planuojama, kad per metus lankytojų skaičius išaugs apie 54 tūkstančius.

Dirbs ir šeštadieniais

P.Zurlys sakė, kad anksčiau biblioteka sulaukdavo priekaištų dėl to, kad nedirba šeštadieniais. Nuo šiol ji kasdien bus atvira lankytojams nuo 11 iki 19 val., išskyrus sekmadienius.

Po rekonstrukcijos bibliotekoje atsirado ir kambarys tėvams su mažais vaikais.

P.Zurlio žodžiais, kaip visose pažangiose bibliotekose, skaitytojai knygas galės palikti ištisą parą. Jas bibliotekininkės nuskaitys.

O užsisakę kitų leidinių skaitytojai galės bet kuriuo paros metu juos pasiimti net nepasisveikinę su bibliotekos darbuotojais.

Mėnesiui iš bibliotekos galima pasiimti iki penkių leidinių.

Iki remonto į biblioteką užsukdavo 600–700, piko dienomis – iki 1000 lankytojų. Po remonto tikimasi, kad į biblioteką kasdien užsuks apie tūkstantį lankytojų.

Keliavo iš rankų į rankas

Trakų gatvėje biblioteka įsikūrė 1950 metais pastate, iškilusiame ant XV–XVI amžiaus kultūrinių sluoksnių liekanų. Ilgus metus – XVI–XVIII amžiais čia veikė didžiausi Vilniaus užvažiuojamieji nakvynės namai.

Zenkovičių-Tiškevičių rūmai, kuriuose įsikūrusi biblioteka, mena gilią istoriją.

Pirmosios autentiškos žinios apie pastatą išlikusios XVII amžiaus pirkimo ir pardavimo akte. Bet manoma, kad namas galėjo būti pastatytas dar XVI amžiaus antroje pusėje, o XVII amžiaus pabaigoje jau buvo restauruotas.

Iš šio dokumento aiškėja, kad namas tuo metu jau perėjo į ketvirtojo savininko rankas. Pastatas priklausęs Vilniaus pranciškonams, nuo 1779 metų jis buvo Lietuvos armijos generolo Jeronimo Zenkovičiaus nuosavybė. Jis 1792 metais paliko rūmus savo broliui Vilniaus katedros kanauninkui Ignui Zenkovičiui.

1741–1791 metais namas turėjo net trylika šeimininkų. XVIII a. pastatas buvo perstatinėjamas, iš esmės remontuotas, pristatyti nauji korpusai. Ir to meto archyviniuose dokumentuose jis jau vadinamas rūmais.

Pastatas buvo perstatinėjamas, remontuojamas ir vėlesniais laikais. XIX amžiuje jis priklausė Tiškevičių giminei.

Labai marga šio namo XX amžiaus pradžios istorija. Čia buvo įsikūrusios įvairiausios įstaigos, parduotuvės, kontoros, gyvenamieji butai. Iš 1908 metais Šatrijos Raganos rašyto laiško sužinome, kad rašytoja gyveno viename iš šiame name nuomotų butų.

1923 metais valdą iš Tiškevičių įsigijo Vilniaus prekybos bankas. Antrojo pasaulinio karo metais pastatas nenukentėjo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.