Aktyviai pertvarkant parkus kauniečiai vis dar pasigenda aiškaus atsakymo, kaip ateityje atrodys senosios neveikiančios kapinės. Sovietmečiu jos buvo sunaikintos.
Greta parko įsikūrusio Lietuvos švietimo istorijos muziejaus darbuotojai bandė suburti gyventojus, ragino siūlyti, kaip turėtų atrodyti ši erdvė, nes ją, kaip poilsio vietą, miestiečiai mėgsta. Deja, pasiūlymų nesulaukė.
Praėjusią savaitę senųjų kapinių teritorijoje prie čia jau iškilusių ar atstatytų paminklų, skirtų kovotojams už Lietuvos laisvę, atsirado naujas kūrinys – Partizanų alėja. Jos atsiradimą palaimino savivaldybė. Ar valdininkai patys turi visos šios teritorijos ateities viziją?
Idėjų išgirsti nepavyko
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos švietimo istorijos muziejaus darbuotojai surengė įdomią parodą apie garsius žmones, kurie buvo palaidoti senosiose kapinėse.
Ta proga rengė ir ekskursijas po buvusias kapines. Projekto tikslas buvo paskatinti visuomenę siūlyti idėjų, kaip pačioje miesto širdyje esančią žaliąją erdvę toliau plėtoti, kad ji būtų patraukli.
Muziejaus atstovė Irma Gūžienė sakė, kad po renginių sulaukė tik vieno kito kauniečio klausimo apie tai, kur galėjo būti palaidoti jų artimieji.
„Idėjų dėl kapinių, paverstų parku, ateities, deja, niekas nepažėrė“, – apgailestavo I.Gūžienė.
Įrengė stebėjimo kameras
Kauno centro seniūnijos Karmelitų seniūnaitijos seniūnaitis Dainius Lanauskas džiaugėsi, kad neveikiančiose kapinėse pernai pavyko įrengti kelias stebėjimo kameras. Taip pat šioje teritorijoje genimi medžiai, asfaltuojami nauji takai.
„Čia esanti mečetė remontuojama, prie jos buvęs senas apleistas fontanas tapo vaikams skirtu batutu. Iš dalies mečetės ir jos prieigų atnaujinimo darbus finansavo patys musulmonai, iš dalies – savivaldybė“, – prisiminė seniūnaitis.
Naujausias įvykis senųjų kapinių teritorijoje – Partizanų alėjos atidarymas.
Bet apie išsamesnį planą, kaip senosios kapinės bus plėtojamos toliau, seniūnaičiui girdėti neteko.
Alėjoje atsirado 10 stelų
Partizanų alėja nuo Vytauto prospekto veda į senųjų kapinių gilumą link čia jau 9 metus stovinčio paminklo Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę Motinoms.
Alėją supa 10 stelų. Jose įamžintas Lietuvos partizanų atminimas. Tokia alėja papildė čia jau esančių už Lietuvos laisvę kovojusiems ar kapinėse palaidotiems žmonėms skirtų paminklų eilę.
Partizanų alėjos atsiradimu rūpinosi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Jos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė priminė, kad šiemet minimos 70-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) deklaracijos pasirašymo metinės.
1999 metais šis dokumentas pripažintas Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingu teisės aktu. Minint deklaracijos pasirašymo 70 metų sukaktį ir buvo atidaryta Partizanų alėja, įamžinusi visas partizanų apygardas, kurių vadai pasirašė deklaraciją.
Planas subrendo anksčiau
R.Duobaitė-Bumbulienė sakė, kad paminklų kompozicijos, įamžinančios visas partizanų apygardas vienoje vietoje, Lietuvoje iki šiol nebuvo. Nutiesti alėją suplanuota dar 2010 metais.
Bet tada dėl pinigų stygiaus pavyko pastatyti tik architekto Jono Anuškevičiaus suprojektuotą paminklą Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę Motinoms.
Dabar pasinaudojus savivaldybės remiama programa „Kauno akcentai“ ir žmonių paaukotomis lėšomis alėją pavyko įrengti.
Aktyvaus laisvalaikio objektų parke nebus
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Daugiau nei prieš 10 metų buvo parengtas Kauno senųjų kapinių tvarkybos darbų projektas. Jame buvo numatyta atkurti buvusį planą, takų tinklą ir kai kuriuos svarbesnius kapinių elementus. Tuometė sąmata siekė apie 10 mln. litų, arba beveik 3 mln. eurų.
Dėl lėšų stygiaus projekte numatyti darbai buvo įgyvendinti tik iš dalies – Vyriausybei skyrus lėšų atkurtos kapų eilės ir atstatyti kryžiai 1941 m. birželio sukilėlių kapų sektoriuje.
Šiandien projektas techniškai pasenęs. Šios kadencijos savivaldybės vadovybė nusprendė, kad projekto įgyvendinimas būtų neracionalus ir neatitiktų šiandienos poreikių, todėl pasirinko eiti kitu keliu – atnaujinti esamą infrastruktūrą ir želdinius.
Gerbiant mirusiųjų atminimą senosiose kapinėse nenumatoma įrengti aktyvaus laisvalaikio objektų, tokių kaip treniruokliai ar vaikų žaidimo aikštelės.“
