„Kultūros centro statyba – vienas didžiausių bei svarbiausių pastarojo meto projektų kurorte“, – įsitikinęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Pirmą kartą šio sumanymo imtasi prieš dešimtmetį. Nors su investuotojams pavyko suderinti daugelį projekto detalių, planus sugriovė kilusi milžiniška sumaištis finansų rinkose.
Projektas buvo padėtas į stalčių, tačiau neužmirštas. Druskininkų savivaldybės užsakymu bendrovės „Uostamiesčio projektas“ specialistai parengė naują projektą, o savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl darbų su įmone „Statybų kodas“.
Jos vadovai tikisi spėti užbaigti statybas iki 2021-ųjų vasaros, kai Druskininkuose vyks Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.
Pirmiausia teks griauti
Naujajam pastatui numatyta vieta beveik pačiame kurorto centre, kur stovi dar 1972 metais iškilusio kultūros centro likučiai. Statinys visiškai apleistas ir netinkamas naudoti. Jo veikla nutraukta maždaug tuo pat metu, kai šeimininkai uždarė greta srovinčią įspūdingo dydžio sanatoriją „Nemunas“. Vėliau kultūros centrą perėmė savivaldybė.
„Sovietmečiu kiekviena sanatorija turėjo kultūros centrą, tačiau vėliau jie sunyko“, – pasakojo Druskininkų savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Svirskas. Anot jo, senasis statinys bus visiškai nugriautas ir tai užtruks porą mėnesių. Vėliau prasidės centro statybos, truksiančios dvejus metus.
Savivaldybė šiam itin svarbiam projektui yra numačiusi skirti 7,8 mln. eurų, nors tai jai labai didelė suma. Didžiausio indėlio tikimasi iš Valstybės investicijų programos – beveik 19 mln. eurų.
Bendra projekto vertė siekia 28,8 mln. eurų. Net 10,2 mln. eurų numatyta išleisti šiuolaikiškai įrangai. Nors suma atrodo nemenka, pastaraisiais metais iškilę panašios paskirties centrai kaimyninėse šalyse kainavo gerokai brangiau.
„Įvertinti skaičiavimus paprašėme daug patirties turinčius ekspertus iš Lenkijos. Jie patvirtino, kad viskas atlikta teisingai“, – sakė Druskininkų meras R.Malinauskas.
Pasak jo, turbūt nebuvo nė vieno projekto, kurį pradedant jau būtų visiškai užtikrintas finansavimas, todėl šįkart taip pat tikimasi išspręsti šį klausimą.
Išskyrė tris erdves
Pagrindinė (didžioji) 1175 vietų daugiafunkcė žiūrovų salė projektuojama pasagos formos su dviem balkonais.
Keturios pirmos parterio eilės, numatoma, bus transformuojamos, kad prireikus būtų galima suformuoti erdvę orkestrui.
„Pasikviesti pasaulinio garso atlikėją galima tik pasiūlius bent 1200 vietų aukšto techninio lygio salę“, – įsitikinęs R.Malinauskas.
Į parterį patenkama iš pirmojo aukšto holo ir iš salės šonuose esančių laiptų, vedančių į požeminį aukštą. Suprojektuotas patogus priėjimas iš parterio iki avanscenos, scenos užkulisiuose dešiniajame ir kairiajame šonuose numatytos atlikėjų laukimo patalpos.
Mažoji daugiafunkcė 513 vietų žiūrovų salė projektuojama su transformuojamomis eilėmis – taip išplečiamos salės panaudojimo galimybės įvairiems renginiams. Dalis žiūrovams skirtų eilių projektuojama teleskopine sistema – eilės sustumiamos į galinę salės sieną.
Sustūmus teleskopines eiles ir pakėlus transformuojamas platformas iki scenos grindų lygio salės grindys susilygina su pirmo aukšto holo grindų lygiu sudarydamos bendrą erdvę, tinkamą dideliems renginiams. Patekimas į salę numatomas laiptais iš pirmo aukšto holo ir tiesiogiai iš holo.
Kino salė projektuojama 151 vietų, numatant joje atskirą zoną scenos apšvietėjui ir garso operatoriui. Įėjimas į salę numatomas per tambūrą iš atskiro pirmo aukšto holo.
Dvi repeticijų salės projektuojamos požeminiame aukšte po didžiosios salės scena. Jų aukštis numatomas ne mažesnis kaip 5,4 metro. Repeticijų salės gali būti panaudojamos ir įvairiems renginiams, todėl yra numatytas sujungimas su požeminio aukšto holu.
Akustikai – ypač daug dėmesio
Šis Druskininkų koncertų salių kompleksas pasižymės ypatingu universalumu – čia bus galima rengti įvairiausių žanrų pasirodymus: nuo dramos spektaklio iki simfoninės bei klasikinės muzikos koncertų. Paprastai kiekvienam žanrui reikalinga skirtinga akustinė aplinka, todėl statomos salės, kurios skirtos tik simfoninei muzikai arba tik teatrui.
Šiuo atveju pagrindinėje salėje bus įdiegta elektroakustinė aplinkos pokyčio sistema, tad vienu mygtuko paspaudimu bus galima pakeisti akustinę aplinką į tokią, kokios reikia konkrečiam pasirodymui. Tai didelis pranašumas, nes nebelieka renginių, kurių nebūtų galima organizuoti.
Taip pat esant tokiai sistemai garsas tolygiai paskirstomas visose salės sėdimosiose vietose, nesvarbu, ar klausytojo vieta po balkonu, ar balkono kampe.
Visur bus girdimas kokybiškas ir raiškus garsas.
Vienu metu galės vykti 3 skirtingi arba vienas bendras renginys visose trijose salėse. Salėse suprojektuotos įgarsinimo ir vaizdo perdavimo sistemos, kurios leis garso ir vaizdo transliacijas perteikti į kiekvieną salę realiu laiku.
Įgyvendinus šį projektą Druskininkų miestas taip pat turės profesionalų ir visus šiuolaikinius kino standartus atitinkančią kino salę su visa reikiama technika.
Iki šiol vietos gyventojų ir svečių pakviesti į kino teatrą nebuvo galimybių.
Naudos natūralias medžiagas
Druskininkų kultūros centras projektuojamas kaip vientisa kultūrinė erdvė. Virš pirmojo aukšto iškylančių atskirų erdvių kompozicija projektuota siekiant pabrėžti buvusio taškinio kvartalo užstatymo pobūdį.
Pirmo aukšto fasadams naudojama berėmio stiklo konstrukcija, pereinanti į pakabinamą ventiliuojamą fasadinę sistemą. Mažosios salės apdailai numatomi rūdinto plieno perforuoti lakštai, didžiosios – pakabinamos nuo fasadinės plokštumos atitrauktos rūdinto plieno perforuotos peršviečiamos lamelės, suteikiančios fasado siluetui subtilumo.
Pastato vidaus apdailai bus naudojamos natūralios medžiagos, pratęsiančios ir papildančios eksterjerą, – akmuo, medis, tinkas, rūdintas plienas.
Pagrindinis įėjimas į pastatą lankytojams projektuojamas iš pietinės sklypo pusės pirmo aukšto ir požeminio aukšto lygiuose, tačiau numatytas papildomas įėjimas nuo Maironio gatvės pusės.
Numatė jungtį su sanatorija
Lankytojai galės įeiti tiesiai į požeminį aukštą leisdamiesi atvirais laiptais, kuriame projektuojamos kasos, holas, žiūrovų rūbinė, sanitarinės patalpos. Taip pat numatyta jungties galimybė su „Nemuno“ sanatorija. Jai šiuo metu dairomasi investuotojo, kuris atnaujintų statinį.
Pirmajame aukšte projektuojamas pagrindinis holas, kuris funkciškai jungia visas tris sales. Iš pirmo aukšto holo lankytojai gali patekti į mažąją salę, didžiosios salės parterį ir kino salę.
Iš pirmo aukšto atvirais laiptais žiūrovai gali pakilti į antrą ir trečią aukštus, kuriuose numatyti I ir II salės žiūrovų balkonai, holai, barų zonos.
Antro aukšto holas sustumiamomis vitrinomis gali būti sujungtas su naudojamu stogu, kuriame išdėstomas nedidelis amfiteatras bei žaliosios salos, formuojant išskirtinę erdvę renginiams po atviru dangumi. Šią idėją Bogotoje (Kolumbija) nusižiūrėjo Druskininkų meras R.Malinauskas.
Pastate projektuojama ir kino salė, į kurią numatytas atskiras įėjimas iš pietinės pastato pusės. Kino salės hole projektuojamos kino centro kasos, baras, poilsio erdvė, sanitariniai mazgai. Nors kino salės blokas projektuojamas taip, kad galėtų veikti nepriklausomai nuo kultūros centro, paliekama galimybė sujungti holus į vieną bendrą erdvę renginių metu.
Konkurencija – visai nebaisi
Apie planus statyti šiuolaikiškas koncertų sales jau paskelbė Vilniaus ir Kauno savivaldybės. Ar dar viena salė Druskininkuose – ne prabanga?
„Atvirkščiai. Kuo daugiau turėsime aukšto lygio erdvių, tuo didesnės galimybės pasikviesti pasaulinio garso atlikėjų“, – įsitikinęs R.Malinauskas.
Pasak jo, Druskininkuose naujai koncertų salei prireiks gerokai mažiau investicijų, negu planuojama išleisti sostinėje ar Kaune.
„Apie projektus didžiuosiuose miestuose dar tik kalbama, o mes jau dirbame“, – džiaugėsi R.Malinauskas.
Meras pridūrė, kad didžiausi pramoginiai renginiai vyksta būtent kurortuose – tai įrodo kitų pasaulio šalių patirtis.
Kita vertus, pietinėje šalies dalyje daugiau naujų koncertų salių statyti nežadama, todėl Druskininkams atsiveria galimybės privilioti žiūrovų iš kaimyninių šalių – Lenkijos ir Baltarusijos.
Dėl poreikio net nekyla abejonių
Operos solistas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas
„Kuo daugiau šalyje turėsime erdvių aukščiausio lygio atlikėjų pasirodymui, tuo geriau. Kultūringoje valstybėje svarstymų dėl tokių koncertų centrų poreikio negali būti.
Turbūt didžiausia problema yra projekto finansavimas. Jeigu Druskininkų savivaldybė pajėgi išspręsti šį klausimą, galima tik džiaugtis.
Nors Vyriausybė skelbė nepradėsianti naujų didelių projektų, kol neužbaigti ankstesnieji, galbūt Druskininkų sprendimas imtis iniciatyvos ir skirti dalį reikalingų lėšų pakeis šią nuostatą. Jeigu nepradėsi darbo, jo ir nepadarysi.
Druskininkai yra tarptautinio lygio kurortas, vyksta gausybė renginių, tačiau lig šiol jame nėra šiuolaikiškos koncertų salės. Šiuo požiūriu Birštone ir Palangoje padėtis geresnė. Druskininkų gyventojai ir šio kurorto svečiai tikrai nusipelnė tokios koncertų salės.“
