Kas galėtų įsikurti prestižinėje, tačiau paveldosaugininkų akylai saugomoje teritorijoje, svarstė ir NT plėtotojai, ir architektai. Siūlyta čia įrengti muziejų, bendradarbystės erdves ar net viešbutį. Panašių pasaulyje ne vienas.
Teisingumo ministerijos inicijuotoje diskusijoje dalyvavęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius nesyk yra sakęs, kad ši erdvė turėtų būti skirta visuomenei. Anot E.Jankevičiaus, Lukiškių kalėjimo istorijoje dedame tašką, nuo šiol svarbu, kas įsikurs kalėjime. Šiuo metu svarbiausia, kad kompleksas nestovėtų tuščias.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius kalbėjo, jog nuspręsti, kokia objekto ateitis, turėtume visi. Objektą reikia eksploatuoti iš karto, nelaukiant. Pavyzdžiui, daug intensyviau nei dabar turėtų vykti ekskursijos.
Lukiškių kalėjimo pastatuose, anot ministro, galėtų įsikurti menų inkubatorius ar startuolių bendradarbystės erdvė. Galiausiai, penkių žvaigždučių viešbutis. Tokių yra, pavyzdžiui, Turkijoje, Stokholme. Dar viena galimybė – pabėgimo kambarys. Svarbiausia, kad erdvės būtų panaudotos visuomenės poreikiams, kuo mažiau kalėjimą keičiant ir pertvarkant.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius mano, kad svarbiausia nepadėti taško, bent kol kas laikyti atviras duris įvairioms idėjoms, surasti geriausius panaudojimo būdus skirtingiems korpusams.
Svarbu apgalvoti ir apie aplinkinės teritorijos sutvarkymo būdus. Visų pirma, galbūt, atsisakyti tvorų. Miesto meras pritartų viešbučiui, kultūros funkcijoms. Jo teigimu, svarbiausia, kad teritorija nebūtų uždara.
Istorikas Arvydas Anušauskas įsitikinęs, jog jei Lukiškių kalėjimas nebūtų saugomas valstybės, jį netruktų perdaryti. Kitos valstybės dažniausiai tokius objektus panaudoja kaip turistinius objektus, filmavimo aikšteles, per daug neinvestuodamos.
Istorikas mano, jog viešbutis ir startuolių biurai čia tikrai įmanomi, tik labiau valstybės nesaugomuose komplekso pastatuose. Beje, daug žmonių, svarbių Lietuvos istorijai, kalinti Lukiškėse, juos A. Anušauskas siūlytų įamžinti. „Svarbiausia nesugriauti istorinio paveldo, jį kūrybiškai panaudoti“, – apibendrino A.Anušauskas.
Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras komentavo, jog numatyti, ką kalėjime reikia saugoti, nėra tik paveldosaugininkų užduotis, o diskusijų su visuomene klausimas. Kai kurie komplekso pastatai nėra vertingi, yra apleistų, todėl kai kurie jų galėtų būti griaunami. V.Bezaras pritaria, kad istorines asmenybes vertėtų įamžinti.
Živilė Diawara, atstovavusi meno žmonėms, įsitikinusi, kad Lukiškių kalėjime – vieta menui ir menininkams. Teritorija turi būti atvira žmonėms, čia gali būti sukurtas traukos taškas žmonėms. Čia reikia gyvybės, veiksmo, tą gali kultūra. Čia, anot Ž.Diawaros, čia gali atsirasti ir vieta startuoliams, ir kūrybinių industrijų specialistams.
Neabejojama, kad šis objektas gali nustebinti pasaulį. Lietuvai trūksta pasaulinio lygio erdvė, kuria ir galėtų tapti Lukiškių kalėjimas.
Kompleksas išsilaikęs labai gerai, jis buvo visą laiką naudojamas. Labai svarbu, kad ir toliau čia būtų žmonių, nebūtų išjungtas šildymas, o pastatas paliktas likimo valiai. Dar vienas siūlymas, kad čia galėtų būti daugiafunkcis objektas, ne tik viešbutis arba startuolių įmonė, kuris pritrauktų kuo įvairesnę auditoriją. Vienu metu sklandė idėja ant Lukiškių kalėjimo stogo netgi įrengti bityną.
LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius kalbėjo, jog nuomonė, kad statytojai įsigiję Lukiškių kalėjimo pastatus pultų viską griauti, nėra teisinga. Verslą bent kol kas kaip tik sulaiko griežti paveldosaugos reikalavimai. Pasaulyje kalėjimų teritorijose įkuriamos mokyklos, ligoninės, viešbučiai ir pan. Svarbu, anot M.Statulevičiaus, daugiafunkciškumas: nedidelis muziejus, verslo objektai, viešbutis ir pan.
„Techpark“ vadovas Darius Žakaitis mano, jog startuoliams Lukiškių kalėjimo teritorijoje būtų tikrai vieta. Juolab kad startuolių Lietuvai vis dar trūksta. Startuoliai dinamiški ir vis auga, priešingai, nei startuoliams pritaikyta infrastruktūra. „Techpark“ šiandien visas užpildytas, jame reikėtų dar bent 100 darbo vietų. Daugiafunkcio objekto atsiradimas Lukiškių kalėjimo teritorijoje būtų stimulas investuoti tarptautinėms kompanijoms arba gįžti lietuviams darbintis čia.
Objektą siūloma perduoti savivaldybei, ne Turto bankui, kurio užduotis ne objektą vystyti, bet parduoti. R.Šimašius sutinka, jog Lukiškių kalėjime turėtų būti organizuojami renginiai, konferencijos, jis turėtų gyvuoti. O savivaldybė projekto realizacijoje turėtų prisiimti kapitono vaidmenį.
Sostinės meras siūlo Lukiškių kalėjimą vertinti objektyviai. Jis unikalus sostinėje, bet ne Europoje. Svarbu saugoti tam tikrus elementus, bet ne griežtai viską. Daugiausia diskusijų bent kol kas kilo dėl kalėjimo tvoros.
Norvegijoje yra uždarytų kalėjimų, panašios įstaigos paprastai pritaikomos kelioms funkcijoms, suderinant meną ir verslą, ypač įtraukiant startuolius.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasakojo, jog lankėsi panašiame kalėjime Stokholme, kuriame veikia viešbutis. Jo manymu, Lukiškių kalėjime galėtų derėti kūrybinės industrijos, viešbutis, muziejus, bitininkystė. Tvoros klausimas, anot M.Pakalnio, kol kas esminis. Vyriausiasis miesto architektas pritartų siūlymui tvorą nugriauti, kad teritorija tikrai atgytų.
LAS pirmininkė Rūta Leitanaitė kalbėjo, jog svarbu ne tik aplinkinis kvartalas, bet miesto centras platesniu mastu. Ji pritarė minčiai, jog aktyviausias vaidmuo įgyvendinant šį projetką turėtų tekti savivaldybei.
Vietos bendruomenės atstovai kalbėjo, jog labai tikisi, jog kvartalas atgims, jis bus kūrybiškas, nepamirštant istorinės dalies.
