Vokietijoje ir kituose Vakarų Europos miestuose galima pamatyti nemažai istorinių fachverko stiliaus pastatų.
Šiam klasikiniam architektūros stiliui būdinga tai, kad tarp horizontalių, vertikalių ar įstrižai išdėstytų medinių sijų buvo įterpiamas įvairus mūras.
Šis architektūros stilius, dar vadinamas prūsišku mūru, Lietuvoje buvo labiau paplitęs Klaipėdos krašte. Bet Kaune taip pat galima aptikti fachverko stiliaus pastatų.
Tai – ir įdomią istoriją turintys, XVI amžių ar tarpukario laikotarpį menantys statiniai, ir dabar kauniečių, vertinančių šį architektūros stilių, pastatyti namai.
Architektūrologas sakė, jog įdomiausia, kad net viena katalikų bažnyčia Kaune yra fachverko stiliaus, kuris labiau būdingas liuteronų maldos namams.
Tai, kad ir šiuolaikiniai žmonės vis dar stato tokio stiliaus namus, – žavu, nes miestas dėl to yra tik įdomesnis.
Kvartale kūrėsi vokiečiai
Vienas įspūdingiausių iki mūsų dienų išlikusių fachverko pavyzdžių stovi senamiestyje, greta Nemuno krantinės, Muitinės gatvėje.
Renesanso stiliaus pastatas su prie jo prišlieta anksčiau pastatyta fachverko stiliaus laiptine yra Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto pastatų komplekso dalis.
Universiteto komunikacijos specialistė Inga Vaitkevičiūtė pasakojo, kad statinių kompleksas glaudžiai susijęs su liuteronų bendruomenės gyvavimo istorija Kaune.
„Siekdami įsikurti vienoje teritorijoje, XVI–XVII amžiaus pradžioje vokiečiai pamažu supirko visą kvartalą ir čia statė mūrinius gyvenamuosius bei ūkinius pastatus“, – pasakojo ekskursijas po universiteto teritoriją rengianti kaunietė.
Išlikusiais duomenimis, namą su fachverko laiptine ir įspūdingais rūsiais XVI amžiuje pastatė Jurgis Knebelis, vėliau šis turtas priklausė jo sūnui Kauno vaitui G.Knebeliui.
Per gaisrus ir karus pastatas nukentėjo, todėl prie jo išdygo vėlesnės statybos renesanso stiliaus statiniai, bet fachverko laiptinė, liudijanti čia gyvenus vokiečius, išliko.
Laiptine naudojasi lektoriai
I.Vaitkevičiūtė pasakojo, kad sovietmečiu įspūdingi pastatai buvo paversti daugiabučiais, rūsiuose žmonės laikė bulves, anglis ir įvairius rakandus.
1974 metais istoriniai pastatai buvo pradėti restauruoti, o VU Kauno fakultetas juose įsikūrė 1984 metais.
„Tada buvo restauruota ir fachverkinė laiptinė.
Dviejų pirmųjų laiptinės aukštų išorėje palikti autentiški mediniai karkasai.
Juose net išlikusios degėsių žymės, primenančios praėjusių šimtmečių gaisrus“, – vedžiodama po jaukią, medžiu ir vėsa dvelkiančią laiptinę pasakojo I.Vaitkevičiūtė.
Dabar pastate yra auditorijos, palėpėje – keli butai, kuriuose įsikuria dėstyti į Kauną atvykstantys lektoriai. Savaitgaliais, kai visas pastatas užrakintas, jie ir naudojasi išskirtine laiptine.
Lankėsi ir Napoleonas?
Gali būti, kad ši laiptinė matė ir ypatingą asmenybę – Napoleoną. Pastatas unikaliu renesansiniu frontonu ir prie jo prijungta anksčiau stovėjusio pastato fachverko architektūros stiliaus laiptine dar vadinamas Napoleono namu.
Legenda byloja, kad kai XIX amžiuje Napoleono armija pusmetį siaubė Kauno miestą, šiame name prancūzų kariuomenė laikė ginklų ir parako atsargas.
„Legenda pasakoja, kad Napoleonas gyveno Karmelitų vienuolyne, bet susapnavo, jog jo kariai neprižiūri ginklų ir parako, todėl nusprendė atvykti į Muitinės gatvę to patikrinti.
Kariai stropiai saugojo atsargas, bet birželio naktis buvo audringa ir, pasipylus žaibams, Napoleonas liko čia nakvoti“, – pasakojo I.Vaitkevičiūtė.
Dabar tik galima įsivaizduoti, kaip senuose rūsiuose buvo saugoma amunicija, gyveno prancūzų kariai ir vienoje iš menių naktį praleido imperatorius.
Senamiestyje, A.Jakšto gatvėje, galima aptikti dar vieną fachverko stiliaus pastatą. Dabar tai daugiabutis. Jo gyventojai pastato istorijos nežino.
Spėjama, kad prekybos su Hanzos sąjungos pirkliais laikais jie čia ir pastatę pastatą, kuris anuomet buvo sandėliu.
Buvo kilęs nepasitenkinimas
Įdomu tai, kad Kaune yra vieni katalikų maldos namai, kurių architektūros stilius taip pat yra fachverkinis.
Tai – Aukštaičių gatvėje esanti mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. 1923 m. buvo pastatyta laikina medinė bažnyčia. Po 4 metų ji buvo rekonstruota, bet ilgainiui maldos namai tapo per ankšti.
„1933 metais bažnyčią buvo nuspręsta vėl rekonstruoti. Rekonstrukcijos projektą sukūrė architektas Karolis Reisonas, kuris buvo ir netoli pastatytos Prisikėlimo bazilikos projekto autorius.
Mažoji bažnyčia buvo apmūryta vadinamuoju prūsišku mūru“, – pasakojo Kristaus Prisikėlimo bazilikos, kuriai priklauso ir mažoji bažnyčia, atstovė Rima Lipšienė.
K.Reisonas buvo latvių kilmės.
„Tuo metu Balys Sruoga spaudoje viešai stebėjosi, kaip gali evangelikas liuteronas projektuoti katalikų bažnyčią“, – kalbėjo R.Lipšienė.
Vis dėlto talentingam architektui šis darbas buvo patikėtas. Bažnyčia veikia ir dabar, jos apžiūrėti atvyksta nemažai turistų.
Projektą sukūrė pats
Keliaujant Kauno centre esančia Bažnyčios gatve link į Žaliakalnį vedančių laiptų galima pastebėti privatų gyvenamąjį namą, ant kurio galinių sienų fasado yra fachverko stilistiką primenantys ornamentai.
Šeimininkai ant šių sienų yra užrašę namo pastatymo metus – 1895. Matyti, kad namo fasadas nutinkuotas jau mūsų amžiaus pradžioje ir tik tarp šviesaus tinko tamsesniu išskirtos medines sijas imituojančios linijos.
Taip namą padailino jo šeimininkai kauniečiai Natalija ir Voldemaras.
Inžinierius Voldemaras, ne vienus metus turėjęs verslo reikalų su vokiečiais, pasakojo, kad nuvykus į Vokietiją jam visada patiko fachverko stiliaus pastatai. Tokių pastebi ir Lietuvoje, ypač jų gausu Klaipėdoje.
„K.Būgos gatvėje buvo architekto Edmundo Fryko tėvų namas.
Greta, Bažnyčios gatvėje, jie namą buvo įrengę savo tarnams. Sovietmečiu namas buvo nacionalizuotas, jame gyveno daug gyventojų, paskui jį įsigijo vienas šeimininkas, o prieš 20 metų – mūsų šeima“, – pasakojo Natalija.
Šis namas savo forma priminė pamario namus. Todėl kai atėjo metas jį remontuoti, Valdemaras pats domėjosi fachverko stiliumi, nusibraižė projektą ir pats nutinkavo namą taip, kad jis primintų mėgstamą architektūros srovę.
„Mums smagu gyventi tokiame išskirtiniame name. Nors tai ir ne tikrasis mūsų mėgstamas architektūros stilius, namas vis tiek atrodo gana išskirtinai“, – džiaugėsi kauniečiai.
Susižavėjo vokiečio dėka
Važiuojant Panemunės tiltu, nuo Žemųjų Šančių pažvelgus į dešinę, iš tolo matyti, kad prie Nemuno stovi balto tinko namas su medinėmis sijomis.
Šis namas prieš trejus metus atsirado Vaidoto gatvėje. Jį taip pagražino amatininkas ir verslininkas Edmundas Rekštys.
Vyras pasakojo, kad bičiuliavosi su vienu Lietuvoje įsikūrusiu vokiečiu architektu. Jis buvo sau pasistatęs fachverko stiliaus namą.
„Man jis labai patiko, bičiulis pasakojo apie šį stilių, kaip buvo statomi tokie Prūsijai ir Vokietijai būdingi namai“, – prisiminė E.Rekštys.
Verslininkas gyvena pakaunės kaime, ten pasistatė tikrą mėgstamo architektūrinio stiliaus namą. Tam panaudojo net 200 metų senumo trobesio sijas. Taip pat namą aptinkavo būtent fachverko architektūrai būdingu tinko mišiniu.
Kaune E.Rekštys gana apleistą sovietmečio laikų namą Vaidoto gatvėje iš Turto fondo įsigijo prieš 3 metus.
„Sukau galvą, kaip namą suremontuoti. Nusprendžiau likti ištikimas savo pomėgiui ir šį pastatą taip pat aptinkavau prūsišku tinku. Jam tereikia smėlio, vandens, žvyro, kalkių mišinio. Taip pat panaudojau tamsiai dažytas lentas“, – pasakojo vyras.
E.Rekštys tikino, kad daugelis atkreipia dėmesį į fachverko stiliaus namą, atvyksta jo apžiūrėti iš arčiau, klausia, kaip tokį pasistatyti.
„Manau, kad jis čia tinka, juk šalia teka Nemunas, o tokie namai ir būdavo statomi prie upių ar kitose šlapesnėse vietose“, – svarstė E.Rekštys.
Labiau tiko ūkinės paskirties pastatams
Vaidas Petrulis
Architektūrologas
„Fachverkas – klasikinis architektūros stilius, labiausiai būdingas Vokietijai.
Tokius pastatus sudaro karkasas, suformuotas iš horizontalių bei vertikalių elementų ir ramsčių bei medinės sijos. Sienų tarpai buvo užpildomi akmenimis, plytomis, mūru, plaušais, moliu, mediniais tašais ir net buitinėmis atliekomis. Fachverkas dalija fasadą į skirtingos formos plokštes ir suteikia pastatui savitą išvaizdą.
Fachverko populiarumo priežastis paprasta – mūrui statyti reikėjo tvirto pagrindo ir gilių pamatų, o tai žemose pelkėtose vietovėse brangiai kainavo. Todėl karkasiniai statiniai išpopuliarėjo dėl nedidelio konstrukcijų svorio ir patrauklesnės kainos.
Tokie statiniai Lietuvoje labiau būdingi Klaipėdos kraštui. Kaune jų buvo statoma daugiau senamiestyje, kur gyveno liuteronai. Bet tokio architektūros stiliaus pastatai nebūtinai galėjo būti susiję su religija. Jie dėl savo paprastų ir nebrangių konstrukcijų tiko ūkinės paskirties statiniams, kurie Kaune ir kilo prie Nemuno plėtojantis prekybai.
Gali būti, kad A.Jakšto gatvėje esantis daugiabutis kadaise buvo pirklių sandėliai.
Tai, kad mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia taip pat yra tokio stiliaus, – įdomus faktas. Manau, kad tai taip pat gali būti susiję ne tik su tuo, kad K.Reisonas buvo kilęs iš Latvijos, kur fachverkas buvo paplitęs. Šis statybos būdas buvo tiesiog palyginti nebrangus.
Tai, kad dabartiniai kauniečiai bando atkartoti ar imituoti šį stilių, nieko keisto. Nors jis Kaunui nebūdingas, bet savitų, mėgstančių fantazuoti žmonių niekada netrūksta, ir tai tik žavu.
Fachverką galima laikyti šiandieninių karkasinių namų prototipu.“
