Į kultūros vertybių registrą pastatas įrašytas 1993-aisiais, projekto autorius architektas Julianas Januševskis. Vilniaus centrinio pašto pastatas yra dviejų epochų – XIX-XX amžių istorizmo-neorenesanso ir XX amžiaus antros pusės modernizmo – kūrinys. 1969 metais atliekant pastato rekonstrukciją, vieni žymiausi Lietuvos architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai išsaugojo istorinį fasadą, o viduje sukūrė naują erdvę, pritaikytą pašto funkcijai.
AB Lietuvos paštas pranešė, kad aukcionuose bus parduodamas ne tik sostinės centrinis paštas, bet ir Kauno bei Klaipėdos, tik kol kas neatskleidžiama, kokios bus pradinės jų kainos.Tikimasi, kad jiems bus surasti investuotojai, kurie pastatus kūrybiškai įdarbins ir atvers visuomenei.
„Tai – unikalūs pastatai, tad, mūsų manymu, geriausia, kas gali jiems atsitikti, kad jie įgytų naujus šeimininkus, turinčius plačias galimybes juos renovuoti ir įveiklinti taip, kad jie teiktų naudą visuomenei ir reprezentuotų miestus bei valstybę“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.
AB Lietuvos paštas primena, jog net keletą kartų kreipėsi į įvairias institucijas dėl galimybės gauti finansavimą Klaipėdos ir kitų centrinių pašto pastatų rekonstrukcijai atlikti. Tačiau paraiškos buvo atmestos. Lietuvos paštas dėl visų trijų nekilnojamojo turto objektų buvo oficialiai kreipęsis į Kultūros ministeriją bei Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldas, siūlydamas pastatus įsigyti visuomenės reikmėms. Susidomėjimo nebuvo sulaukta.
„Tiek Kauno, tiek Vilniaus ir Klaipėdos centriniuose paštuose pašto paslaugų teikimui naudojama tik nedidelė esamų patalpų dalis, kadangi tokio dydžio patalpos, teikiant šiandienines pašto paslaugas, yra gerokai per didelės, o jų suplanavimas – neefektyvus. Esamą patalpų perteklių reikia prižiūrėti, šildyti, valyti, atlikti einamuosius remontus ir kt., tad tai tampa per didele prabanga Lietuvos paštui“, – sako A. Sungailienė.
Ji pabrėžia, kad būsimasis pastatų savininkas ne tik turės tokias pačias prievoles prižiūrėti ir išlaikyti kultūros paveldo objektus, tačiau, tikėtina, kad bus investuota į šių objektų atnaujinimą ir pritaikymą šių laikų poreikiams pagal paveldosaugos reikalavimus.
Lėšas, gautas iš turto pardavimo Lietuvos paštas planuoja skirti 10,2 mln. eurų vertės logistikos centro, kuriame bus skirstomos siuntos, statybai Vilniuje ir paštų modernizavimui.
Pasaulyje yra puikių pavyzdžių, kuomet centrinių paštų pastatai atsakingų investuotojų dėka atgyja ir yra plačiai atveriami visuomenei: pavyzdžiui, Gente (Belgijoje) veikia viešbutis, kurio kambarių numerių pavadinimai atkartoja pašto naudojamas sąvokas, tokie viešbučiai įsikūrę ir Singapūro, Tbilisio, Prestono (Didžioji Britanija) centrinių paštų pastatuose.
Amsterdame ir Melburne buvusiose pašto patalpose veikia prekybos centrai, o Čikagoje tokiame pastate sukurta multifunkcinė erdvė, kurioje yra įsikūrę atviri biurai, kavinės, restoranai, apartamentai.
