„Žudyk savo mylimuosius, – tokia frazė dažna tarp mano kolegų. Nes mes parduodame savo paslaugas, o ne idėjas“, – paaiškino šį mėnesį įvykusio interjero architektūros konkurso „Mano erdvė 2019“ vertinimo komisijos narys, Helsinkyje (Suomija) kuriantis architektas Tatu Ahlroosas.
Jo specializacija – interjero architektūros ir paslaugų dizaino sritys.
– Ar įmanoma jau per pirmą pokalbį įvertinti užsakovą – bus įdomu su juo dirbti ar ne? – pasiteiravau Suomijos interjero architektų asociacijos pirmininko T.Ahlrooso.
– Kliento atsidavimas architektūrai matuojamas jam sumokėjus pirmą sąskaitą.
– Modernėjant visuomenei modernėja ir architektūros sprendimai ar, atvirkščiai, atsigręžiama į tradicijas, į tai, kas amžina? Harmonija tarp seno ir naujo – privaloma architektūroje?
– Architektūra visada yra seno ir naujo derinys.
Mūsų miestai Europoje sudaryti iš pastatų, iškilusių labai skirtingais politiniais ir kultūriniais laikotarpiais.
Vietoj harmonijos susiduriame su įvairialypiu architektūrinės refleksijos mišiniu, atspindinčiu psichologinį ir ekonominį amžių, kuriame jis buvo sukurtas.
Kita vertus, net jeigu miestas yra naujai suplanuotas, jo pamatai vis tiek paremti senąja kultūra, taip sukuriant laiko ir vietos dialogą.
Jeigu žmonėms nepatinka nihilistinė ir per daug funkcionali XX amžiaus architektūra, tai nėra jų kaltė. Užtat jiems labai patinka nauja viešoji Helsinkio biblioteka, nes jos architektūrinė kalba lengva, statyboms naudotos natūralios medžiagos, bibliotekoje kiekvienam lengva susigaudyti. Architektūra skirta žmogui. Ne atvirkščiai.
– Šiandien daugelio žmonių privati erdvė persikelia į internetą, kokius sprendimus tai diktuoja, ar tai daro įtakos namų erdvių planavimui?
– Minimali būsto ploto norma kvadratiniais metrais pastaruoju metu buvo laužoma, kai Suomijoje atsirado minimalistiniai butai, kurių plotas – 16 kvadratinių metrų vietoj įprastų 20. Taip pat per pastarąjį dešimtmetį nauji būstai smarkiai sumažėjo.
Tai, žinoma, lemia aukštos būsto kainos, tačiau pataruoju metu labai svarbi ir aplinkosauga bei mažėjanti šeima.
Dar viena priežastis – minimalistinis interjeras, kadaise buvusias įprastas knygų lentynas keičia skaitmeninės pramogos.
– Kokybė už mažiausią kainą – ar teko tokį interjerą kurti?
– Senos nudėvėtos lentos iš nugriautos daržinės, medžio šaknys ar apsamanojusi tvora gali būti statybinė medžiaga kokiam prabangiam viešbučio apartamentui. Tai yra geriausia, ką esu sugalvojęs unikaliam interjerui su pigiomis medžiagomis.
Idėją naudoti tokias medžiagas pasiūlė pats viešbučio vadybininkas ir man buvo lengva su tuo sutikti, žinant, kad, esant tinkamam aukšto planavimui ir dizainui, rezultatas gali būti kaip retas deimantas.
Suomijoje dabar ypač stengiamasi kurti pusiau natūralius produktus, kurių pagrindas yra techniškai patikimos medžiagos, sudarytos iš perdirbtų arba perdirbamų medžiagų.
Tiesa, kol kas jos naudojamos ne taip efektyviai, kaip norėtųsi.
– Žinomas lietuvis architektas interviu metu man sakė, kad žmogus patogiai gyventi gali tik tokioje aplinkoje, kurioje jo niekas netrikdo, kur jis mato gražų vaizdą pro langą, o tokias sąlygas sukuria ne fengšui ar kokie kiti stebuklai bei papuošimai, tik tvarka. Ar pritartumėte tokiai nuomonei?
– Tai labai heidegeriškas (Martinas Heideggeris – vienas reikšmingiausių XX amžiaus mąstytojų, vokiečių filosofas) požiūris į idealistinį žmogaus nesavanaudišką ir nenutrūkstamą santykį su aplinka, kuris turi „nutikimo filosofiją“.
Mieste, žinoma, tau gali pasisekti ir gali turėti pastato ar parko vaizdą būtent to architektūrinio stiliaus, koks tau patinka, arba gali atsidurti monotoniškoje langų eilėje.
– Koks yra prabangus interjeras pagal Tatu Ahlroosą?
– Prabanga yra drąsa, staigmena ir paslaptis. Tai vaizduotė veiksme ir erdvėje.
– Karalius yra užsakovas, kuriam vis dėlto reikia profesionalo patarimo. Ar sutinkate, kad jei architektas 100 procentų tiki savo idėja, tuo lengviau ją priima ir užsakovas?
– Taip, užsakovas yra karalius. Ir taip, karaliui reikia gero patarėjo, ko nors, kas jam padėtų, kad jis galėtų siekti savo svajonių ir išbandyti naujas idėjas.
Suomijoje žmonės, deja, kartais per daug racionaliai žiūri į didelius sprendimus.
Jei klientas turi pasirinkti tarp spalvotos sienos ir baltos, jis pasirinks baltą vietoj savo mėgstamiausios spalvos.
Žinomas danų dizaineris Verneris Pantonas teigė, jog baltoms sienoms turėtų būti taikomas mokestis. Aš tiesiog primenu klientui, kad tiek balta, tiek spalvota siena kainuoja tiek pat, o klientas gali gauti kur kas daugiau už tą pačią kainą.
Jei klientas yra asmuo, su juo įmanoma suderinti parduodamą idėją kalbant apie jos saugumą, jei klientas yra kompanija ar pardavimo tinklas, reikia paaiškinti, kaip jų verslas gali plėstis dėl tavo dizaino.
