Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas Vytautas Baltus mano, kad tai nėra blogai, jei šiuolaikinė architektūra yra atokiau nuo paveldo statinių ir atsižvelgiama į vietos charakterį.
Vis dėlto kaip nauji statiniai mieste keičia tarpukario architektūra garsaus Kauno veidą? Ar miestas sugebės išlaikyti modernizmo architektūros žavesį, kai šalia vienas po kito kyla nauji statiniai?
„Miesto veidas visada keičiasi lydimas klausimo: ar vykstantys pokyčiai jį jaunatviškai tonizuoja, ar brandžiai tobulina, ar tiesiog yra neapgalvotas svaičiojimas?“ – sakė dėstytojas.
Patarė neperžengti ribos
Centrinėje Kauno dalyje vyksta nemažai fasadų atnaujinimo darbų. Miesto savivaldybė dar 2016 metais skyrė 400 tūkst. eurų paramą kultūros paveldo statiniams mieste tvarkyti.
„Suomių architektas Alvaras Alto yra pasakęs, kad svarbu ne tai, kaip pastatas atrodo atidarymo metu, bet kaip po 30 metų. Sutvarkyti paveldo statinių fasadai suteikia estetinį pasitenkinimą“, – teigė V.Baltus.
Per pastaruosius kelerius metus atsirado ir daug šiuolaikiškų verslo centrų, pavyzdžiui, „Kauno dokas“, įsikūręs prie pat P.Vileišio tilto, Neries pakrantėje.
„Nemažai buvo jau nuo anksčiau pokyčių laukusių teritorijų, kuriose tokia verslo injekcija galėjo sužadinti brandesnį postūmį visam miestui plėtotis.
Tačiau yra tam tikras vietos charakteris, kurį užsimojus keisti galima tik iki tam tikros ribos – ją peržengus suardoma tvarka, saugumo jausmas“, – kalbėjo V.Baltus.
Taip pat vyksta nemažai diskusijų dėl didžiulių prekybos centrų miesto centre.
KTU dėstytojas mano, kad centrinės miesto dalies šurmuliui tokie centrai nepadėjo. Pavyzdžiui, jei „Akropolyje“ esančios parduotuvės įsikurtų per visą miestą, situacija būtų kitokia.
Tačiau panašu, kad kiekvienas po truputį atranda, kam ko reikia. Tai iš dalies atsijoja žmonių srautus pagal poreikius.
Kaunui reikia daugiau tiltų
Dėl žmonių poreikių, susijusių su naujais biurų pastatais, planuojamais koncertų rūmais kitoje Nemuno pusėje, stadiono rekonstrukcija ir jau beveik užbaigtu statyti „Business Leaders Center“ (BLC) Vienybės aikštėje, gatvėse gali labai padidėti transporto srautai.
Pasak V.Baltaus, Kauno gatvės nėra tam pritaikytos. Anot architekto, visoje Europoje bandoma miestų gatves padaryti nepatrauklias privačių automobilių transportui – taikomi įvažiavimo mokesčiai, siaurinamos gatvės, brangiai kainuoja parkavimas.
Tačiau šią problemą esą reikėtų spręsti kompleksiškai, nes kai kuriose miesto vietose yra sunku, o galbūt ir neįmanoma išplėtoti transportą pagal gyventojų poreikius.
„Nemanau, kad automobilis būtų didžiausias priešas. Juk metro iš Šilainių į senamiestį nenutiesi“, – sakė pašnekovas.
Atnaujinus Vienybės aikštę bus įrengta iki 500 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau didžiausiame biurų pastate Kaune – BLC – sutilps apie 2 tūkst. darbuotojų.
„Kaunui reikia daugiau tiltų, tuomet didelės automobilių aikštelės galėtų atsirasti Marvelėje bei Žemojoje Fredoje, tarp jų kursuotų visuomeninis transportas, o į miesto centrą pereitume pėsčiųjų tiltais per Nemuno salą“, – įžvalgomis dalijosi V.Baltus.
Biurus gali nugriauti?
Visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo, kaip kilęs gaisras niokojo Paryžiaus Švč.Dievo Motinos katedrą – vieną įspūdingiausių architektūros paveldo pastatų. Numalšinus gaisrą žmonės iš įvairiausių pasaulio valstybių noriai aukojo didžiules pinigų sumas, kad prisidėtų prie jos rekonstrukcijos.
Tokie įvykiai parodo, kad istorinis paveldas – vertinamas. Vis dėlto sunku įvertinti, ar nauji, šiais laikais statomi pastatai turės tokią pat didelę išliekamąją vertę.
„Niujorko bokštų dvynių architekto Minoru Yamasaki šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje suprojektuotas socialinis „Pruitt-Igoe“ kompleksas iš pradžių vietinių laikraščių buvo įvertintas kaip proveržis urbanistiniame miestų planavime, modernus, architekto Le Corbusier principais sekęs bendruomeniškumo, socializacijos ir susibūrimo svajonės išsipildymas.
Tačiau po 20 metų kompleksas be ceremonijų buvo susprogdintas, nugriautas, aptvertas ir taip paliktas iki šiol“, – atkreipė dėmesį architektas. Jis pabrėžė, kad ir Kaune esantys biurai po 20 metų gali be ceremonijų būti nugriauti.
Kauno urbanistinei architektūrai maišantis su tarpukario darosi vis sunkiau įsivaizduoti, kaip miestas atrodys ateityje, kaip keisis jo architektūra.
„Naivu būtų manyti, kad visa ji stebins ne tik renovuotų fasadų, bet ir savo erdvių organizavimo architektūrine išmone.
Kur ne kur sužibės, kaip ir dabar sužiba, vieno kito architekto tikrai daugiau dėmesio vertas, įdomus, jaudinantis, šiuolaikiškas ir, svarbiausia, kultūringas kūrinys, tačiau kritinę masę sudarys tokia pat kaip ir kitur pasaulyje eilinė gelžbetoninių „televizorių“ statyba, kad ir kokia kompiuterine technologija jie bus suprojektuoti“, – kalbėjo V.Baltus.
Architektas mano, kad daugiau įdomių architektūrinių objektų atsiras privačioje gyvenamųjų namų, užmiesčio vilų architektūros tipologijoje negu verslo tikslais statomuose didžiuliuose kompleksuose.
