Pradžioje knygą ketinta pavadinti „Architektūra ir (arba) revoliucija“, tad galima suprasti, kodėl ji veikė kaip radikalus, išlaisvinantis tekstas, įelektrinantis nuo XIX a. pabaigos Europos architektūroje įsivyravusius ginčus tarp tradicijos ir novatoriškumo bei išryškinantis pokyčių poreikį po Didžiojo (Pirmojo pasaulinio) karo.
Le Corbusier idėjos apie architektūrą ir visuomenę šiandien gali atrodyti beprotiškos, juokingos arba negailestingai autoritarinės, tačiau jomis žavėjosi ir sekė didžiuma XX a. architektų ir planuotojų. Jo idėjų priešininkai taip pat buvo aršūs. Le Corbusier buvo arba besąlygiškai mylimas, arba nuoširdžiai nekenčiamas. Taip knygą, kurią neseniai išleido leidykla „Lapas“, pristato architektūros istorikė Marija Drėmaitė.
Portalo lrytas.lt skaitytojams siūlome manifesto ištrauką – malonaus skaitymo!
Įvardykime problemą
Užmerkime akis prieš tai, kas egzistuoja.
Namas: priebėga nuo karščio, šalčio, lietaus, vagių, privatumo pažeidėjų. Šviesos ir saulės talpykla. Tam tikras skaičius patalpų, skirtų maitinimuisi, darbui, intymiam gyvenimui.
Kambarys: paviršius laisvai judėti, lova pailsėti, išsitiesti, kėdė patogiam darbui, darbo stalas, spintos kiekvienam daiktui greitai padėti į „jo vietą“.
Kambarių skaičius: vienas maistui gaminti, kitas – valgyti. Vienas – dirbti, vienas – praustis ir vienas – miegoti.
Tokie yra būsto standartai.
Taigi kodėl tokios žavios priemiesčių vilos dengiamos plačiais nenaudingais stogais? Kodėl ten tiek nedaug langų, ir visi – mažučiai, kodėl statomi didžiuliai namai, kuriuose šitiek užrakintų kambarių? Kam ta stiklinė spinta, tas praustuvas, ta komoda? Kam reikalingos akantais ornamentuotos bibliotekos, konsolės, stikliniai bufetai ir indaujos, spintutės sidabro įrankiams? Kam tie milžiniški šviestuvai? Kam židiniai? Kam užuolaidos ir baldakimai? Kam margi tapetai, damastas, įvairiaspalviai ornamentai?
Savo namuose jūs nematote dienos. Jūsų langus nepatogu atverti. Nėra orlaidžių įleisti gryno oro, kaip būna visuose vagonuose-restoranuose. Jūsų šviestuvai erzina mano akis. Jūsų gipsiniai lipdiniai ir ryškūs tapetai arogantiški kaip liokajai, taigi nešuosi atgal Picasso paveikslą, kurį norėjau jums pasiūlyti: jūsų interjero eklektikoje jo tiesiog nesimatys.
Ir visa tai jums kainavo ne mažiau nei 50 000 frankų.
Kodėl jūs nereikalaujate iš savo nuosavybės:
1. Spintos patalynei ir drabužiams savo miegamajame – erdvios ir patogaus žmogui aukščio, naudojamos kaip lagaminas „Innovation“.
2. Savo valgomajame – uždarų spintų lėkštėms, sidabro įrankiams, stiklui, su užtektinai stalčių, kad visa jūsų „tvarka“ būtų sukurta vienu rankos judesiu ir visa tai paskęstų sienoje, o aplink stalą ir kėdes galėtumėte vaikščioti laisvai jausdami erdvę, kuri suteiktų ramybės, būtinos geram virškinimui.
3. Savo svetainėje – spintų, nes jūsų knygas dabar dengia dulkių rūbas, kaip ir jūsų paveikslų ir meno kūrinių kolekciją; tai išlaisvins jūsų sienas. Taigi galėsite ištraukti ir pakabinti ten Engro paveikslą (arba jo reprodukciją, jei nesate turtuolis).
Savo indaujas, stiklines spintas, spinteles sidabro įrankiams parduosite kam nors iš tų jaunų tautų, kurios ką tik atsirado žemėlapyje, ir kur – patikslinkime – siautėja „Progresas“, kur paliekami tradiciniai namai (su spintomis ir kt.) tam, kad apsigyventų progresyviuose „europietiškuose“ namuose – su gipsiniais lipdiniais ir židiniais.
Pasikartokime pagrindines aksiomas:
a) Kėdės yra sukurtos sėdėti. Esama pintų bažnyčių kėdžių po 5 frankus, „Maple“ fotelių po 1000 frankų, išlankstomų fotelių su nuožulniu atlošu ir paslankia lentynėle skaitomai knygai, lentynėle puodeliui kavos, pailginimu kojoms ištiesti, rankenomis atlenkiamais atlošais, kad būtų galima įsitaisyti kuo patogiau ir poilsiui, ir darbui, higieniškų, suteikiančių komfortą, teisingai pagamintų. Ar jūsų gilieji foteliai arba Liudviko XVI stiliaus kanapos su Obiusono apmušalais ar moliūgais iš „Salon d'Automne“ yra sėdėti skirtos mašinos? Tarp mūsų kalbant, jūs tikrai patogiau jaučiatės ne savo aplinkoje, bet banke ar biure.
b) Elektra teikia šviesą namams. Esama paslėptų rampų, difuzorių, projektorių. Šviesu kaip vidurdienį, ir niekad neskauda akių. 100 žvakių lempa sveria 50 gramų, bet jūs turite 100 kilogramų bronzos ir medžio sietynus su išraitymais viršuje, ir tokius didžiulius, kad užima visą kambario centrinę erdvę, o jų priežiūra – siaubinga, nes juos apdergia musės. Ir, žinoma, vakarais jie gadina akis.
c) Langai turi apšviesti mažai, daug, visiškai neapšviesti, jie yra skirti žiūrėti į išorę. Yra miegamųjų vagonų langų, kurie lengvai atsidaro; yra didžiulių modernių kavinių angų, kurios hermetiškai užsidaro, bet gali ir visiškai atsidaryti naudojant rankeną, kuria yra nuleidžiami iki žemes; yra vagonų-restoranų langų su nedidelėmis stiklinėmis žaliuzėmis, kurios šiek tiek atsiveria, kad įeitų gryno oro, kurias galima visiškai atverti ar užtraukti; yra „Saint-Gobain“ stiklai, kurie pakeitė butelio dugną; yra sustumiamų langinių, kurias galima nuleisti dalimis ir, keičiant tarpus tarp lamelių, pagal poreikį išsklaidyti šviesą. Tačiau architektams tinka tik sunkiai užsidarinėjantys Versalio ar Kompjenės, Liudviko X, Y arba Z langai, tie vargiai atveriami maži kvadratėliai su žaliuzėmis išorėje; tad, jei vakare lyja, norint jas užtraukti tenka kiaurai peršlapti.
d) Paveikslai yra tam, kad būtų medituojami. Rafaelis, Engras ar Picasso yra tam, kad būtų medituojami. Jeigu Rafaelis, Engras ar Picasso per brangūs, gera išeitis – jų fotografinės reprodukcijos. Tam, kad galėtum medituoti priešais paveikslą, jis turi būti pakabintas geroje vietoje ir ramioje atmosferoje. Tikrasis paveikslų kolekcininkas surūšiuoja savo paveikslus spintoje ir kabina ant sienos tą, į kurį jam patinka žiūrėti; tačiau jūsų sienos yra tarsi pašto ženklų kolekcijos – tų pašto ženklų, kurie neturi vertės.
e) Namas yra pastatytas tam, kad būtų gyvenamas. Neįmanoma! – Tikrai įmanoma! – Jūs utopistas!
Tiesą pasakius, modernus žmogus savo namuose mirtinai nuobodžiauja; jis vaikšto į klubą. Moderni moteris nuobodžiauja už savo buduaro; ji vaikšto į penktos valandos arbatėles. Tačiau drovuoliai, kurie klubuose nesilanko, vakarais drybso susmukę po sietynu ir bijo vaikščioti po baldų labirintą, kuris užima visą erdvę ir yra jų vienintelė laimė ir pasididžiavimas.
Namų planas atmeta žmogų ir yra sugalvotas tam, kad saugotų baldus. Ši Sent Antuano priemiesčio komercijai palanki koncepcija yra kenksminga visuomenei. Ji nužudo šeimos ir namų židinio dvasią. Nėra namų židinio – nėra šeimos ir vaikų, nes ten pernelyg nepatogu gyventi.
Sąjunga prieš alkoholizmą, aprūpinimo nauju būstu sąjunga turi primygtinai kreiptis į architektus – išleisti „Gyvenamosios vietos vadovėlį“ ir dalyti jį motinoms, o Nacionalinės dailiųjų menų mokyklos dėstytojų pareikalauti atsistatydinti.
Gyvenamosios vietos vadovėlis
Reikalaukite, kad vonios kambarys būtų saulėtas, įrengtas vienoje iš didžiausių buto patalpų, pavyzdžiui, buvusiame salone. Vitrininių langų, jei įmanoma, atsiveriančių į terasą saulės vonioms, porcelianinių praustuvų, vonių, dušų, treniruoklių.
Gretimo kambario: drabužinės, kurioje apsirengiate ir nusirengiate. Nenusirenginėkite miegamajame. Tai perdėm asmeniška ir sukuria varginančią netvarką. Drabužinėje (Nežinau, kodėl šiandien pasigirsta kalbų, kad drabužinė gali būti kėde su atlošu. Pompų laikai pasibaigė) pareikalaukite spintų baltiniams ir drabužiams, ne aukštesnių kaip 1,50 metro, su stalčiais, erdvėmis viršutiniams drabužiams ir kt.
Reikalaukite didelio gyvenamojo kambario vietoj visų svetainių.
Reikalaukite plikų sienų savo miegamajame, gyvenamajame kambaryje, valgomajame. Sieninės spintos pakeis baldus, kurie brangiai kainuoja, užima vietą ir prašosi priežiūros.
Reikalaukite pašalinti visus gipsinius lipdinius ir nušlifuoto stiklo duris – tai prastas stilius.
Jeigu galite, įrenkite virtuvę tiesiai po stogu – kad išvengtumėte kvapų.
Pareikalaukite namų savininko, kad vietoj gipsinių lipdinių ir apmušalų įtaisytų elektros šviesą skleidžiančias paslėptas rampas ar difuzorius.
Reikalaukite tuštumos.
Pirkite tik praktiškus baldus ir niekada – dekoratyvinių. Lankykitės senose pilyse, kad išvystumėte prastą didžiųjų valdovų skonį.
Kabinkite ant sienos nedaug paveikslų, jie turi būti tik aukštos kokybės. Jei tokių paveikslų neturite, pirkite šių paveikslų reprodukcijas.
Savo kolekcijas laikykite stalčiuose arba spintose. Pagarbiai elkitės su meno šedevrais.
Gramofonas ar pianola tiksliai atkurs Bacho fugas ir padės išvengti koncertų salių, slogos bei virtuozų kliedesių.
Reikalaukite orlaidžių visuose kambariuose.
Mokykite vaikus, kad namai tinka gyventi tik tada, kai yra gerai apšviesti, o parketas ir sienos – švarios. Norėdami gerai prižiūrėti parketą, išmeskite baldus ir rytietiškus kilimus. Pareikalaukite namų savininko, kad kiekvienas butas turėtų garažą automobiliui, dviračiui, motociklui.
Pareikalaukite kambario tarnams pirmame aukšte: nelaikykite tarnų palėpėse.
Išsinuomokite mažesnius būstus nei gyvenote su tėvais. Galvokite apie savo veiksmų, tvarkos ir minčių ekonomiją.
