„Parazitas“, 2019 m. (Parasite)
Turtingos šeimos namas korėjiečių režisieriaus Bongo Joon-ho „Oskarą“ pelniusioje juodojoje komedijoje apie visuomenę pavergė visų dėmesį. Glotnios modernistinės linijos ir brangūs baldai – tai tik gražus paviršius, slepiantis po juo vykstančius šiurpius įvykius.
Pastatytas išgalvoto architekto Namgoong Hyeonja, didžiulis namas iš tikrųjų buvo gamybos direktoriaus Lee Ha-Jun kūrinys, sudarytas iš kelių skirtingų filmavimo aikštelių ir filme sumontuotas taip, kad atrodytų kaip vienas pastatas.
Metropolis, 1927 m. (Metropolis)
„Metropolis“ yra nebylusis mokslinės fantastikos filmas iš 1920-ųjų, režisuotas Fritzo Lango. Jame pasakojama apie robotus ir klasių karą, kuris vyksta grėsmingame dangoraižių mieste.
Meno vadovai Otto Hunte’as, Erichas Kettelhutas ir Karlas Vollbrechtas sukūrė vizualiai prikaustantį turtingų verslo atstovų miestą, varomą požeminių mašinų, kurias valdė užguiti darbuotojai.
„Art Deco, Gotikos ir Bauhaus stiliaus pastatai yra sluoksniuoti, kad būtų sukurta įspūdinga ateities vizija.
„Bėgantis skustuvo ašmenimis“, 1982 (Bladerunner)
Ateitis – 2019-ųjų Los Andželas. „Bladerunner“ – mokslinės fantastikos istorija apie robotų-replikantų medžiotoją. Veiksmas vyksta neoniniame distopinio miesto fone, kuris primena Fritzo Lango Metropolį.
Britų režisieriui Ridley Scottui vizualinę ir architektūrinę įtaką darė architekto futuristo Antonio Sant'Elios eskizai, pramoniniai Anglijos Šiaurės rytai, kur R.Scottas užaugo, 1980-ųjų Honkongas, prancūzų „Métal Hurlant“ komiksai ir Edwardo Hopperio paveikslas „Nighthawk“.
„Dvasia šarvuose“, 1995 m. (Ghost in the Shell)
Mamoru Oshii kiberpanko stiliaus animė istorija apie kiborgą, medžiojantį programišių 2029 m. Japonijoje, kurioje netrūksta architektūrinių užuominų iš 1990-ųjų Honkongo, tuo metu futuristiškiausio Azijos miesto.
Meno direktorius Hiromasa Ogura aplankė miestą ir sukūrė daugybę nuotraukų, eskizų ir paveikslų, kurie animacijoje sudarė niūraus kraštovaizdžio fikcijos pagrindą.
„Juodoji pantera“, 2018 m. (Black Panther)
„Marvel“ superherojų filmas „Juodoji pantera“ vyksta išgalvotoje Wakandos šalyje – slaptoje aukštųjų technologijų Afrikos karalystėje. Filmavimo aikštelės dizainerė Hannah Beachler rėmėsi architektės Zahos Hadid projektais, kad sukurtų atrofutūristinį miesto, kuriame nėra kolonializmo, viziją.
„Zahos Hadid darbas yra tai, ko norėjau, kad žmonės pajustų moderniąją architektūrą Juodojoje panteroje, – pasakojo H.Beachler. – Tokia architektūra labai patraukli, aptaki, be aštrių kampų, o erdvės sykiu ir didžiulės, ir intymios.“
„Pramogų metas“, 1967 m. (Playtime)
Prancūzijos mimas Jacques'as Tatischeffas režisavo ir vaidino komedijoje „Playtime“, kuri šaiposi iš absurdiškai modernistinio Paryžiaus.
Scenos buvo filmuojamos didžiulėse filmavimo aikštėse, įrengtose specialiai šiam filmui. Pavadintam Tativiliu (pagal režisierius pavardę), filmavimo aikštelių miesteliui prireikė net atskiros elektrinės, tačiau taupant, vietoj kai kurių garsių Paryžiaus vietų peizažų buvo panaudotos tiesiog padidintos nuotraukos.
„Aukšta klasė“, 2015 m. (High-Rise)
Remiantis 1975 m. Džeimso Grejemo Balardo to paties pavadinimo romanu, „High Rise“ vaizduoja prabangų 40 aukštų dangoraižį Londone, nugrimzdusį į visišką chaosą. Jo gyventojai prarado ryšį su išoriniu pasauliu, kai prasidėjo klasių karas.
Britų režisierius Benas Wheatley pasakojo, kad filmas nekritikuoja šalies pokario architektūros, tačiau atspindi režisieriaus neapykantą dangoraižiams ir blogą naktį Danijos viešbutyje.
„Langas į kiemą“, 1954 m. (Rear Window)
Alfredo Hičkoko klaustrofobinis trileris „Langas į kiemą“ pateikiamas iš fotografo, kuris susilaužęs koją įstrigo viduje ir ėmė žvilgčioti į kaimynų langus.
Aplink kiemą išsidėstę „Greenwich Village“ apartamentai tampa žmogžudysčių, intrigų ir vojerizmo scena. Filmas buvo nufilmuotas didžiuliame komplekse, pastatytame „Paramount“ studijoje, su apšvietimo sistema, galinčia atkurti skirtingą dienos ir nakties laiką, bei drenažo sistema, leidžiančia valdyti pagrindinę sceną perkūnijos metu.
2001 m. kosminė odisėja, 1986 m. (2001: A Space Odyssey)
Architektų ir dizainerių ypač mėgstama Stenlio Kubriko mokslinės fantastikos kelionė į mėnulį „2001 m. kosminė odisėja“ pasižymi dialogų trūkumu ir vizualų gausybe.
Kosminio laivo interjeruose akį patraukia spindinčios baltos grindys, apstatytos vyšninės spalvos modernistiniais baldais, o filmo išskirtinė estetika sukėlė tūkstančių parodų ir liaupsių bangą.
„Šunų sala“, 2018 m. (Isle of Dogs)
Įstabusis Weso Andersono sustabdyto kadro animacinis pasakojimas apie berniuką ir karantino salą, pilną šunų. Veiksmas vyksta ateityje, distopinėje Japonijoje.
Gamybos dizaineris Paulas Harrodas pasakojo, kad, kuriant sudėtingas scenas, jį įkvėpė japonų metabolizmo architektūra, ypač Kenzo Tange'o darbas.
P.Harrodas taip pat panaudojo Edo laikotarpio iliustracijas ir Franko Lloydo Wrighto prarastą „Imperial“ viešbutį Tokijuje, kad sukurtų „pragarišką ir gražų“ Trasho salos ir MegasakiO miesto pasaulį.
