Ateinančių metų birželį ši miesto vieta pasikeis neatpažįstamai. Šiame kvartale prasidėjo tarpukario namų rekonstrukcija, nugriautas sovietmečio laikų tiras, turizmo ir verslo informacijos kioskų stiliaus nameliai. Modernizuojamoje erdvėje atsiras naujų statinių bei mažosios architektūros elementų.
Bendrovės „Metro architektūra“ šio kvartalo rekonstrukcijos projektą laimėjo prieš penkerius metus. Po trejų metų patvirtintam projektui įgyvendinti konkursas buvo skelbiamas net penkis kartus, ir galop reikalai pajudėjo iš sustingusio taško.
Sutartyje numatyta atnaujinti Tilto gatvės teritoriją, turizmo ir verslo informacijos centrą bei autobusų stoties žaliąsias zonas.
Namams reikia skirtingos pagalbos
Iki ateinančių metų vasaros Tilto gatvėje bus rekonstruotas gerai išsilaikęs prieš 90 metų statytas geležinkelio policininko Prano Čižo (1897–1989) namas. Jam tereikia pakeisti stogą ir atnaujinti fasado apdailą.
Sudėtingesnio darbo pareikalavo kitoje gatvės pusėje, ant Šventosios kranto prieš Pirmąjį pasaulinį karą pastatytas verslininko, energetiko bei mecenato Jono Karvelio (1877–1980) namas.
Jį statybininkai jau nugriovė iki pamatų.
„Aukščiau stovinčio P.Čižo namo sienojai išliko tvirti, o arčiau upės esančio J.Karvelio – sudūlėję. Namas bus atstatytas lygiai toks pat, tik vidaus patalpos jame šiek tiek keisis.
Norime vienam kambariui suteikti istoriškumo. Į Anykščius sugrįžo kai kurie Karvelių šeimos daiktai, be to, bus įamžintas ir buvusių gimdymo namų atminimas“, – pasakojo A.Baranausko ir A.Vienuolio muziejaus direktorius Antanas Verbickas.
Kas įsikurs šiame name, dar tiksliai nežinoma. Prieš šešerius metus buvo planuojama, jog pastatas taps Anykščių bendruomenės namais, tačiau, A.Verbicko teigimu, pastaruoju metu daug kas keičiasi, tad dabar kol kas didžiausias džiaugsmas, jog apskritai prasidėjo statybos.
Sutuoktiniai garsino Anykščius
Šiame J.Karvelio name nuo 1948 iki 1968 metų veikė gimdymo namai, kuriuose kasmet gimdavo po 500 vaikų.
Liūdnas šių dienų paradoksas: prieš kurį laiką Anykščių ligoninėje buvo uždarytas gimdymo skyrius, nes jame pasaulį kasmet išvysdavo vis mažiau naujagimių.
Gimdymo namai J.Karvelio name buvo įkurti po pastato nacionalizacijos sovietų laikais.
1919–1940 m. J.Karvelis su kitais dalininkais valdė malūną ir elektrinę prie netoli jo namo esančios Šventosios užtvankos, buvo jos vyriausiasis tvarkytojas, be to, turėjo lentpjūvę bei milo vėlyklą.
1940 m. malūnas ir elektrinė buvo nacionalizuoti, J.Karvelis buvo paskirtas įmonės direktoriumi.
Po karo jis gyveno Vilniuje, o paskutiniuosius aštuonerius gyvenimo metus praleido Druskininkuose.
J.Karvelis palaidotas senosiose Anykščių kapinėse, šalia savo žmonos Onos Zabielaitės-Karvelienės (1899–1955). Pora nesusilaukė vaikų.
O.Zabielaitė – Karvelienė, dainininkė, muzikos pedagogė, mokėsi ir dainavo įvairiuose teatruose Italijoje, o aukščiausio pripažinimo mecosopranas sulaukė Graikijoje.
1934-aisiais ji bandė įsidarbinti Kauno operos teatre, tačiau nebuvo priimta.
Dainininkė vasaras leisdavo Anykščiuose, giedodavo šv.Mato bažnyčios chore.
Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą ji grįžo į Lietuvą. 1940–1948 m. dainavimą dėstė Vilniaus konservatorijoje, o kai iš jos buvo atleista, docentė dirbo J.Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje bei vertėsi privačiomis pamokomis.
Po grindimis – netikėti radiniai
Anykščių muziejininkai prieš pat P.Čižo ir J.Karvelio namų rekonstrukciją bei griovimą kruopščiai apžiūrėjo visus pastatų kampelius.
„P.Čižo namo mansardoje po grindimis radome molinį dažytą Vytį bei du uniformuoto vyro portretus. Gali būti, jog tai geležinkelio policininko P.Čižo atvaizdai, slėpti sovietmečiu, kad šeima išvengtų nemalonumų“, – svarstė muziejaus direktorius A.Verbickas.
Muziejininkus pradžiugino dar vienas netikėtas radinys – žymiausio tarpukario laikų Anykščių siuvėjo Klemenso Daujoto puikiai išsilaikiusi skardinė siuvyklos iškaba.
Siuvykla buvo įsikūrusi P.Čižo namuose.
Ano meto spauda apie K.Daujotą rašė, jog šis siuvėjas „yra verslininkų skyriaus vadovybės narys ir visuomenės sluoksniuose turi gerą vardą“.
Krosnį atstatys iš senovinių koklių
„J.Karvelio namą prieš griovimą irgi apžiūrėjome. Bet koks surastas anų laikų buteliukas – istorija.
Iš buvusių gimdymo namų paėmėme stalą, spintą, kelerias vidaus duris, senovinių koklių. Iš jų rekonstruotame name bus atkurta krosnis.
Radome gipsinį bareljefą su moters atvaizdu. Galimas daiktas, jog jį iš Europos parsivežė O.Zabielaitė-Karvelienė“, – sakė A.Verbickas.
Apie P.Čižo ir J.Karvelio namuose rastus istorijai vertingus daiktus muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius rengia platesnę informaciją.
Anykščiuose gyvenantis rašytojas Rimantas Vanagas 2005-aisiais apie verslininką J.Karvelį ir jo šeimą išleido biografinę apysaką.
Gimdymo namų istorijai trūksta nuotraukų
Muziejininkai, kol dar į J.Karvelio namus nebuvo įžengę statybininkai, po buvusių gimdymo namų patalpas pasivaikščiojo su juose dirbusia Dalija Julija Karveliene ir nufilmavo jos pasakojamus prisiminimus.
Vertingos informacijos muziejininkams suteikė buvusių akušerių anykštėnės Ninos Sačniovos bei jau seniai Klaipėdoje gyvenančios Marytės Malelienės pasakojimai.
Anykštėnai prisimena, jog šiuose gimdymo namuose dirbo ir Vladislava Būgienė, Ona Reisienė, akušerė Kratulienė. Jos jau iškeliavusios anapilin.
Muziejininkai pasakojo, jog labai trūksta nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti 1948–1968 metais su gimdymo namais susiję vaizdai.
Tais laikais tokių įstaigų viduje niekas nefotografuodavo, tačiau muziejininkai viliasi, jog gal kas nors įsiamžino bent prie gimdymo namų, kai motinos su naujagimiais būdavo išleidžiamos į namus.
Tokios nuotraukos muziejui būtų ypač vertingos.
Gal jų atsirastų šiuose gimdymo namuose 1948–1968 m. gimusių anykštėnų ar po pasaulį pasklidusių kraštiečių albumuose?
Muziejininkai būtų dėkingi, jei Anykščių istorijai neabejingi žmonės pasidalintų savo šeimos istorijos nuotraukomis.
