Pastate šeimininkaujančio Lietuvos pašto vadovai tąkart patvirtino, kad
prieškario metais statyto pastato būklė tikrai prasta, o
rekonstrukcijai reikalingų pinigų valstybės valdoma įmonė neturi ir
nemato prasmės jų ieškoti.
Lietuvos pašto atstovai iš pradžių svarstė savo reikmėms pasilikti bent
nedidelę patalpų dalį, tačiau vėliau tokio sumanymo atsisakė ir
išsikraustė į „Akropolį“.
Kauno valdžia iškart pareiškė, kad miesto savivaldybei šio statinio taip
pat nereikia, o juo turėtų pasirūpinti Susisiekimo ministerija arba
Vyriausybė.
Lietuvos paštas kelis kartus bandė parduoti daugiau kaip 5 tūkst.
kvadratinių metrų ploto statinį. Pastarąjį kartą toks bandymas vyko
praėjusių metų pabaigoje.
Ekspertai jį įvertino 3,3 mln. eurų, tačiau aukcionas buvo nutrauktas
siekiant apsaugoti statinį nuo galimo sunaikinimo.
Įmonės vadovai galėjo nesivarginti, nes parduoti buvusią pašto būstinę
už tokią kainą privačiam investuotojui nėra jokių galimybių. Jį
pritaikyti komercinei veiklai kainuotų dar kelis milijonus eurų, o už
tokią sumą Kaune galima rasti gerokai patrauklesnių nekilnojamojo turto
objektų.
Centrinio pašto likimas tapo tokiu neįveikiamu galvosūkiu, kad
Susisiekimo ministerija sukūrė net specialią darbo grupę, kuriai pavesta
ieškoti išeičių. Menka paguoda, kad tokia pat lemtis ištiko ir
Klaipėdos centrinio pašto rūmus – jiems irgi nerandama pritaikymo
galimybių.
Atrodo, šios grupės nariai netrykšta entuziazmu. Pasak Seimo nario ir
buvusio Kauno mero A.Kupčinsko, tik po pakartotinių primygtinių
paklausimų Vyriausybės valandų metu Seimo pavasario sesijoje jis sulaukė
kvietimo į darbo grupės pirmąjį posėdį.
Jame bendru sutarimu pritarta Kaune vykusios viešosios diskusijos
metu pristatytai idėjai ir pasiūlymui dėl Centrinio pašto pastato
įveiklinimo ir jo pritaikymo visuomeninėms, kultūrinėms, socialinėms,
pilietinėms, administracinėms ar kitoms panašioms reikmėms.
Kauno miesto centrinio pašto pastate siūloma įkurti Lietuvos
architektūros centrą-muziejų, kurio idėją pasiūlė iniciatyvinė grupė
„Paštininkai“.
Šis sprendimas visiškai nieko nereiškia, nes kol kas nėra aišku, kokiu
būdu, kas ir kada galėtų perimti Laisvės alėjoje esantį turtą iš
Lietuvos pašto įmonės. Nupirkti pastatą nepakanka – reikia didelių
išlaidų jam atnaujinti, muziejui įrengti ir išlaikyti.
Maža to – visus nustebino Kultūros ministerijos
išsakyta pozicija, kad Centrinio pašto jos kuruojamiems muziejams nereikia.
Štai kokia dabar situacija: Lietuvos paštui, Kauno savivaldybei,
Kultūros ministerijai ir net verslui Kauno centrinio pašto nereikia.
Statinio reikėtų būreliui aktyvių kauniečių, tačiau jie neturi projektui
reikalingų pinigų ir net nežino, kur jų gauti.
Susisiekimo ministerijos darbo grupė nieko nenuspręs, nes šios
ministerijos vadovybė turi gerokai rimtesnių rūpesčių, o artėjantys
Seimo rinkimai dėmesį Kauno centrinio pašto likimui sumenkins maždaug
iki nulio.
Jeigu šalies valdžioje įvyktų reikšmingų pokyčių, naujoji Susisiekimo
ministerijos vadovybė šiuo objektu pradėtų domėtis maždaug 2021-ųjų
rudenį.
Lietuvos paštas vėl bandys atsikratyti nereikalingo turto, kai tik gaus
naują sąskaitą už nenaudojamų patalpų šildymą.
Įmonės vadovų kantrybė tikrai kada nors baigsis ir jie pastatą parduos.
Labai didelė tikimybę, kad ne už kelis milijonus, o už 1 eurą, nes
pastatui rekonstruoti tikrai reikės kelių milijonų eurų.
Liūdnesnis scenarijus – architekto F.Vizbaro suprojektuotas ir 1932
metais duris atvėręs prieškario Kauno architektūros simboliu vadinamas
pastatas po dar kelerius metus truksiančių pasistumdymų galutinai
sunyks.
Buldozeriu nustūmus griuvėsius bus galima pastatyti daugiaaukštę
automobilių stovėjimo aikštelę arba įsprausti daugiabutį, kuriame
prakutę kauniečiai pirks prašmatnius apartamentus.
Gal tikrai tai geriausias sprendimas, jeigu Kauno centrinio pašto
pastato niekam nereikia?
„Laikinoji sostinė“
