Architektai, istorikai, interjero dizaineriai ir kitų sričių specialistai susibūrė į komandą, kad suorganizuotų atviros architektūros savaitgalį Panevėžyje, kurio tikslas – supažindinti žmones su architektūra iš arčiau, išgirsti ir pamatyti dar nežinomą pastatų istorijos pusę. Laiko kapsule tapusio restorano „Žara“ interjeras, naujos ir senos architektūros sandūra Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, „Sodros“ bunkeris bei pirties ir baseino kompleksas – tik keletas dalykų, ką Panevėžyje pamatys gyventojai ir miesto svečiai. Iš viso atrinkta 15 pastatų, kurie atsivers lankytojams dar nematytu kampu.
Mažųjų miestų architektūra – dar nepažinta
Viena iš „Pastatai kalba. Panevėžys“ organizatorių Gintarė Valašinaitė teigia, kad projektas sugalvotas ne šiaip sau – Vilnius turi renginį „Open House Vilniu“, Kaune vyksta „Ekskursas“, organizuojamos architektūrinės ekskursijos. Taip mažesnieji miestai savotiškai lieka užmiršti ir nejudinami.
Naujasis projektas „Pastatai kalba“ kvies pažinti mažesnių miestų architektūrą: parodyti pastatus iš arčiau, papildyti žmonių architektūrines žinias, supažinti su architektūriniais terminais. Taip pat siekiama, kad žmonės, sudalyvavę ekskursijose, kasdienybėje pastebėtų architektūros detales ir jas pažintų, žinotų jų istoriją.
„Didieji miestai su ryškesne architektūra daugiau apie ją ir kalba, o mažesnieji miestai lieka paraštėje, nors iš tiesų turi ką parodyti, pasiūlyti ir tiesiog prašosi būti atrasti“, – pasakoja G. Valašinaitė.
Ir iš tiesų, Kaunas išskirtinis tarpukario modernizmu, Klaipėda – vokiška architektūra, o mažieji miestai yra savotiški architektūros stilių kratiniai. Panevėžio atveju, daugelis pastatų yra pastatyti skirtingais laikotarpiais, todėl nėra architektūrinio stiliaus vientisumo. Tačiau tai ir traukia – viename mieste galima pažinti įvairią architektūrą bei jos akcentus.
Čia į pagalbą pasitelkiami savanoriai, kurie taps ekskursijų gidais – būtent jų lūpomis nuskambės dar negirdėtos pastatų istorijos. G. Valašinaitės teigimu, svarbiausia, kad savanoriai jaustų meilę architektūrai ir būtų smalsūs. Juk jie ne tik pasakos pastatų istorijas, bet ir atsakys į kiekvieną lankytojui kilusį klausimą, ves juos architektūros pažinimo keliu.
Panevėžyje – vienetiniai architektūros stebuklai
G. Valašinaitės teigimu, pradinis pastatų sąrašas buvo tikrai netrumpas – jį sudarė daugiau nei 50 pastatų. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį sąrašas trumpintas – pastato prieinamumas. Projekto tikslas atverti sunkiai arba tik dalinai plačiajai visuomenei prieinamus architektūros kūrinius. Tačiau taip pat svarbus ir pastatų išskirtinumas, detalių gausumas. Taip sąrašas sutrumpėjo iki 15 pastatų, kuriuos rudenį kviečiami aplankyti panevėžiečiai ir miesto svečiai.
„Mes bandome parodyti tuos pastatus, kurie iš išorės arba dalinai iš vidaus yra pažįstami, tačiau nėra žinoma, kas yra pastato architektas ar kaip pastatas buvo sukurtas, kodėl pasirinkta būtent vienokia ar kitokia architektūrinė išraiška „, – teigia G. Valašinaitė.
Panevėžyje randama ir vienetinių architektūros pavyzdžių. Vienas tokių – advokato Česlovo Petruškevičiaus vila, kurioje dabar įsikūrusi gamtos mokykla. Tai vienintelė šalyje išlikusi medinė dviaukštė vila su mezoninu. Juozo Miltinio dramos teatras – pirmasis to meto pastatas, suprojektuotas ir pastatytas specialiai teatro veiklai. Tiesa, ir patys projekto organizatoriai Panevėžyje sužino naujų dalykų. Organizatorė teigia, kad, nors yra panevėžietė, apie kai kurių pastatų detales ir užslėptus kampelius išgirdo pirmą kartą.
„Kiekvienas pastatas turi kažką įdomaus. Greičiausiai niekas nebūtų pagalvojęs, kad „Sodra“ turi pirties ir baseino kompleksą. Man, kaip panevėžietei, tai buvo visiška naujiena“,- apie naujus atradimus pasakoja G. Valašinaitė.
Svarbiausia – tinkamas pasiruošimas
15 pastatų – nei daug, nei mažai, tačiau atkapstyti jų istoriją yra nelengvas darbas. Organizatorės teigimu, didžiausia pagalba mentoriams ruošiantis ekskursijoms yra, kaip teigia G. Valašinaitė, žmogus-enciklopedija architektūrologas, menotyrininkas Evaldas Vilkončius. Būtent jis nukreipė tinkama linkme, kur ieškoti ir kaip rasti informacijos apie pastatus, jų istoriją. Tačiau projekte siekiama papasakoti ne tik vadovėlinę, bet ir žmogiškąją istorijos pusę.
„Informacijos ieškota laikraščiuose, leidiniuose, archyvuose. Tačiau pastatų mentoriai, kurie ir renka informaciją ekskursijoms, skatinti kalbėtis su pastatų darbuotojais, direktoriais, klausti, gal jie turi ką papasakoti, kas pastatuose vykdavo iš darbuotojų, lankytojų perspektyvos“,- apie informacijos rinkimo procesą pasakoja G. Valašinaitė.
Tiesa, „Pastatai kalba“ žada kviesti susipažinti su įvairiais Lietuvos miestais. Panevėžys – tik pirmoji stotelė. Kitais metais su klaipėdiečių ir palangiškių komanda planuojama surengti „Pastatai kalba“ renginį Palangoje. Organizatoriai tikisi, kad atviros architektūros savaitgaliai įvyks ir Šiauliuose, Druskininkuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miestuose.
