Projektai nuo rugsėjo 14 d. eksponuojami Lietuvos architektų sąjungoje, pastato antrame aukšte (Kalvarijų g. 1, Vilnius).
Rugsėjo 17 d. (ketvirtadienis), 16 val. prie darbų ekspozicijos vyks viešas projektų pristatymas, konkursui pateiktus projektus referuos recenzentai architektas Darius Linartas ir skulptorius Jonas Gencevičius.
Rugsėjo 22 d. numatytas uždaras Vertinimo komisijos posėdis.
Projektus vertins komisijos pirmininkas architektas Marius Šaliamoras architektas Algirdas Umbrasas, skulptorius Alfonsas Vaura, skulptorius Mindaugas Šnipas, skulptorius Žilvinas Landzbergas, architektas Arūnas Eduardas Paslaitis.
Konkurso darbai:
1. „Kabinetas“
Suformuotas meninis akcentas jungia praeitį ir dabartį, kuria kulminacinį tašką / akcentą esamoje erdvėje. Vizualiai uždara, tarsi užkoduota ir paruošta meninei idėjai – prezidento kabinetui. Šiuo metu aplinka yra per daug užpildyta reklaminiais stendais, lauko kavinės įranga ir pan. Autoriai siūlo erdvę sutvarkyti, išgryninti, atsisakant nereikalingų elementų, paliekant skelbimų stulpą, nurodytą konkurso užduotyje.
Pasirinktas sprendimas neužkirstų kelio vasaros metu per pagarbų atstumą išdėlioti kavinės staliukus, savotiškai integruojant kompoziciją į vieningą miesto viešosios erdvės funkcionavimą. Orientuojant kompozicinę ašį statmenai Gedimino prospektui, centruojant meninį akcentą greta esančio pastato lango arkoje, pratęsiama kabineto patalpos idėja, išryškinama prezidento figūra.
Projektas 622522
Siekiant deramai ir profesionaliai įamžinti Antano Smetonos atminimą ir jo indėlį į kultūrinį Lietuvos kontekstą, siūlomu projektu sukuriamas paveikus simbolinis atminties ženklas – skulptūrinis objektas, reprezentuojantis su A. Smetona sietinos lokacijos turinį, išryškinantis jo asmenybės švietėjiškas ir pilietines būdo savybes.
Pasirinktos medžiagos (rūdijantysis plienas) sykiu atspindi ir simbolinę idėjos įkrovą – atminties ir istorijos kintamumą, laiko poveikį bei tapatumą su aplinka, kas yra itin svarbu integruojant skulptūrinius atminties ženklus urbanistinėse, intensyviai eksploatuojamose miesto erdvėse. Skulptūrai naudojama geležis apeliuoja į „geležinės valios“ metaforą, kuri nesunkiai identifikuojama su A. Smetonos asmenybe. Ši medžiaga taip pat referuoja į tvarumą, solidumą per medžiagos simboliką – tad pati skulptūrinio objekto materija įgauna specifinę ženklinę įkrovą.
Skulptūrinė plastika – minimalistiška, neperkrauta, aiškiai suvokiamos formos. Vertikaliai pastatytos atverstos knygos, atvirlaiškio ar atviruko formą primenanti kompozicija atskleidžia stilizuotą, pagal atpažįstamą, ikoninę ir gausiai eksploatuotą A. Smetonos nuotrauką sukurtą jo portretą.
Projektas „Vizija“
Projektas „Daugiabriaunis“
Esama gana eklektiška ir skirtingų elementų apkrauta erdvė kiek įmanoma išvaloma, nememorialiniai elementai perkeliami į skvero vakarus. Esamų atraminių sienų vietoje vietoje želdinių gazono įrengiama tamsaus granito horizontali paminklo „bazė“ ir laiptas. Pleišto formos intarpas nukreipia praeivio žvilgsnį postamento link, o kartu ir vizualiai suvaldo esamą erdvę.
Tamsus, solidžios medžiagos intarpas leidžia išvengti stipresnių intervencijų į likusią skvero dalį, todėl likusioje dalyje paliekamas esamas reljefas ir danga. Atliekami tik minimalūs pakeitimai ir įrengiama nauja želdynų zona kurios plotas yra tapatus buvusiam želdynų plotui. Tokiu būdu erdvės rodikliai ir inžineriniai poreikiai (pavyzdžiui lietaus surinkimui) nepakinta.
Projektas „2etas“
Kuriant paminklo projektą, buvo keliamas klausimas, kaip vizualinėmis priemonėmis atskleisti turtingą ir sudėtingą A. Smetonos asmenybę bei veiklą. Viso ūgio figūros vaizdavimo buvo atsisakyta tiek dėl komplikuotos vietos, tiek dėl palyginti siauro intelektinio interpretavimo lauko. Sunku įsivaizduoti paminklą oficialiai istorinei asmenybei be portreto, todėl natūraliai kilo mintis vystyti tradicinį biusto variantą.
Šiuo atveju, priešingai negu vaizduojant visą figūrą, portretams galima parinkti didesnį mastelį, tokiu būdu veido bruožus padaryti labiau atpažįstamus, lengviau skaitomus ir daugiau dėmesio skirti portretų psichologijai. Buvo pasirinkta vertikali kompozicija su labiau išreikštu priekiniu fasadu.
Projektas „Juosta“
Aikštę ir akmeninę stelą vienijančiu elementu pasirinktas aukštaitiškos tautinės juostos motyvas – kaip lietuvių tautos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės simbolis. Dominuojanti dinamiška rombo forma simbolizuoja nuolatinę kaitą, judėjimą ir istorijos tekmėje atsispindinčius pasikartojimus.
Projektas „Prie Smetonos“
Projektuojamos teritorijos architektūrinė idėja – išnaudoti paminklo teritorijoje esamų atraminių sienelių planinę struktūrą, keičiant ją tik iš dalies: išlaikant sankryžos tarp Gedimino prospekto ir Vilniaus g. posūkio spindulį, formuojant žemesnius paminklo tūrių aukščius nei dabar esančios atraminės sienelės, taip sukuriant atviresnę aikštės struktūrą, daugiau vietos lauko kavinei, pagerinant sąlygas patekti į kavinę ir knygyną.
Pasirinktas paminklo (skulptūrinės kompozicijos ir Vyčio Kryžiaus dalies) mastelis sukurs jaukumo aikštės lankytojams.
