Už Jono kalnelio – nauji namai
Pagal konkurso nuostatus dviejuose Gluosnių gatvės sklypuose reikėjo suprojektuoti apie 35 tūkst. kvadratinių metrų ploto komercinių ir butų (neįskaitant balkonų, terasų ir uždarų lodžijų) ploto, viename Bastionų gatvės sklype – 10-12 tūkst. kv. metrų ploto komercinių ir butų ploto.
Gyvenamuosiuose namuose iki 20 proc. ploto turi užimti studijų tipo 23-27 kv. m. ploto butai, iki 35 proc. – vieno miegamojo 36-45 kv. m ploto kambario butai, iki 30 proc. – dviejų 52-65 kv. m ploto miegamųjų kambarių, iki 15 proc. – trijų 72-80 kv. m ploto miegamųjų kambarių butai.
Senamiestyje už Jono kalnelio planuojamame kvartale turėtų atsirasti pėsčiųjų ir dviračių takai, automobilių stovėjimo vietos, kiti šiuolaikiškos infrastruktūros įrenginiai patogiam gyvenimui ir darbui.
Viešąjį architektūros idėjų konkursą pavesta organizuoti įmonei „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) projektui valdymas“.
Statybas planuojama pradėti kitų metų pradžioje. Projekto organizatoriai skelbia, kad preliminarus investicijų dydis galėtų siekti apie 45 milijonus eurų.
Bastionų tiltas ir gatvė – vėliau
Ilgalaikį projektą numatoma įgyvendinti 5-7 etapais per aštuonerius metus. Užbaigus visas statybas, senamiesčio kvartale už Jono kalnelio ir Danės upės kaimynystėje galėtų apsigyventi apie du tūkstančiai naujakurių.
„Didesnės ekonominės klasės pastatuose dalis energijos bus gaminama vietoje. Naujas kvartalas darniai įsilietų į senamiesčio struktūrą, sutvarkius upės prieigas, atsirastų dar viena miestiečiams ir svečiams patraukli poilsio zona“, – kalbėjo „Klaipėdos LEZ projektų valdymas“ direktorius Darius Juozapavičius.
Architektūros konkursas rengiamas dviem etapais. Pirmajame numatytas Gluosnių gatvės sklypų užstatymas, o būsimai Bastionų gatvei ir naujam tiltui per Danę tereikia pradinių sprendimų, susietų su tolesne šių senamiesčio teritorijų sąveiką ir plėtra.
Antrajame etape reikės detalizuoti Bastionų gatvės ir tilto projektinius pasiūlymus. Kitas atskiras konkursas bus skelbiamas jau žinant planuojamų infrastruktūros statinių techninius parametrus.
Norvegai žengė į Klaipėdą
Tai ne pirmasis bandymas įveiklinti perspektyvią senamiesčio teritoriją už Jono kalnelio. Norvegijos investicinės bankininkystės grupė „Verdispar“ dar 2007 metais paviešino savo idėjas 5,4 hektaro plote įkurdinti gyvenamąjį ir komercinį kvartalą „Riversaidas“.
Palei Danę planuota statyti triaukščius pastatus su šlaitiniais stogais, Gluosnių gatvės link – 5-9 aukštų daugiabučius, o už Jono kalnelio – du triaukščius komercinius statinius su biurais, sporto centru, kavinėmis, parduotuvėmis.
Gyvenamųjų pastatų prie upės pirmuosiuose aukštuose irgi buvo numatytos erdvės komercinei veiklai. Tąkart užsimota „Riversaide“ iš viso pastatyti apie 50 tūkst. kv. metrų ploto gyvenamosios ir apie 10 tūkst. kv. metrų ploto komercinės paskirties patalpų.
„Verdispar“ uostamiestyje ketino investuoti apie 61 mln. eurų. Projekto sėkme neabejoję norvegai miestiečiams skelbė, jog statybos greitai prasidės ir bus baigtos iki 2012 metų.
Sustabdė krizė ir prievolės?
Tačiau gražius planus sužlugdė ekonomine krizė – bankai atsisakė teikti paskolas, gyventojai susijaudino, investuotojai nebegalėjo užtikrinti reikalaujamo butų rezervacijų skaičiaus. Būta ir daugiau nepalankių aplinkybių.
Investuotojus galėjo atbaidyti įsipareigojimai savivaldybei savo lėšomis nutiesti teritorijos detaliajame plane numatytą Bastionų gatvę, pastatyti tiltą. Vėliau valdžia to kategoriškai jau nebereikalavo, nes gatvės statyba būtų kainavusi tiek, kiek verti visi sklypai.
Nusitaikę į „Verdispar“ parduodamą žemę pirkėjai teiravosi, ar įmanoma sumažinti kvartalo statytojams numatytus papildomus įsipareigojimus. Valdžios atstovai, regis, juos patikino, jog detaliojo plano sprendinius vienaip ar kitaip galima koreguoti.
Klaipėdos savivaldybė neslepia svarstanti galimybę švelninti investicinius įsipareigojimus statytojams, nes dykvietė už jau sutvarkyto Jono kalnelio jau daug metų šiurpina ir miesto gyventojus, ir svečius.
Siekis – atgaivinti senamiestį
Tiesa, detaliajame plane vis dar numatytos investuotojų prievolės savivaldybei – nutiesti Bastionų gatvę, suprojektuoti, kaip jos tęsinį, naują tiltą per Danę.
Jeigu ši našta nepalengvės, kas žino, ar nepasikartos ankstesnieji scenarijai? Kartą investuotojai jau pabėgo – architektų vizualizacijos ir brėžiniai vėl nugulė į neįgyvendintų projektų archyvą.
„Bastionų namų“ konkurso komisijos pirmininko architekto Edmundo Andrijausko nuomone, bent jau trys pateikti darbai – ganėtinai aukšto lygio, išsiskiria originalumu.
„Tikiuosi, kad šįkart projektą pavyks įgyvendinti, nes tik sudarant galimybes žmonėms gyventi istoriniame centre galime atgaivinti vis labiau merdėjantį Klaipėdos senamiestį“ – pažymėjo klaipėdietis.
E.Andrijauskas prisiminė, kad teritorijai už Jono kalnelio per du dešimtmečius sukurta apie dešimt architektūros vizijų, dar tiek pat jis matė studentiškų darbų.
„Riversaido“ idėjos atgimsta
Toje pačioje tik mažesnėje keturių hektarų ploto teritorijoje naujas statybas dabar planuoja kita investicijų bendrovė „DIFF Invest“, pernai vasarą įsigijusi žemės sklypų savininkę – uždarąją akcinę bendrovę „Verdispar Gluosniai“.
„Šalia yra patrauklūs objektai – senamiestis, upė, burlaivis „Meridianas“ – geresnių erdvių nesurasi. Atgaivinta teritorija papuoš istorinį miesto centrą“, – kalbėjo konkurso „Bastionų namai“ sąlygas pristačiusi „Verdispar gluosniai“ vadovė Rūta Vyžintė.
Tam pačiam architektūros konkursui po du projektus pristatė Vilniaus ir Kauno projektuotojų grupės.
Konkursiniuose darbuose fiksuojama ir Bastionų gatvė bei tiltas. Norima, kad investuotojai parengtų ir šių statinių projektus, nors Klaipėdos savivaldybė vis dar nėra apsisprendusi dėl jų techninių parametrų.
Todėl projektą planuojama įgyvendinti nuo Gluosnių gatvės. Nemažai aštrių ir prieštaringų diskusijų mieste sukėlusio, smarkiai pabrangusio tilto per Danę statybos klausimas atidedamas ateičiai.
Pelenynas – istorinis priemiestis
Naujam kvartalui numatyta vieta senojo Mėmelio priemiestyje, į rytus nuo Jono kalnelio, anksčiau vadinta Pelenynu. Istoriniuose šaltiniuose ji minima nuo XII a. antrosios pusės. Būtent čia pradėjo kurtis pirmieji didesni fabrikai.
Bene garsiausias prie Danės už miesto gynybos įtvirtinimų įsteigtas potašo fabrikas perdirbdavo iš Lietuvos ir Lenkijos suvežtus pelenus stiklui gaminti, darė potašą ir eksportui.
Priemiestį, kuriame gyveno darbininkai ir žvejai, ilgainiui imta vadinti Pelenynu. Anksčiau žmonės į kitą Danės krantą persikeldavo tik valtelėmis, vėliau pastatytas medinis tiltelis. Pelenyną nusiaubė 1854 metais per Klaipėdą nusiritęs didysis gaisras.
Liko tik vienas senas pastatas
Vėliau ši teritorija tapo miestiečių pamėgta poilsio ir pramogų vieta – žiemą užšalusiuose gynybos grioviuose ir upėje žmonės čiuožinėjo, žaidė ledo ritulį netoli ravelyno. Dabartinėje Gluosnių gatvėje įsikūrė Mėmelio irkluotojų sporto klubas „Neptūnas“.
Kairiajame Danės krante tarpukariu veikė medienos eksporto bendrovė „William Doerksen“. Už jos, protakos į Malūnų tvenkinį link, dunksojo kitos įmonės „Aisik Eilberg“ lentpjūvės. Sovietmečiu teritorija perduota grūdų produktų gamybos įmonei.
Gluosnių gatvėje buvo įkurtas priėmimo punktas, pastatytas naujas administracijos pastatas, cechai, garažai. Vėliau kombinatas reorganizuotas į valstybinę grūdų perdirbimo įmonę.
Prie Danės išliko vienintelis senąjį Pelenyną primenantis mūrinis pastatas, apsuptas pašiūrių. Jis priklauso Klaipėdos irklavimo centrui.
