Atskleidė, ko reikia, kad namas būtų ilgaamžis ir tvarus

Ekologiniai perversmai neaplenkė ir statybų sektoriaus. Pastebėta, jog naujakuriai rūpinasi ne tik statinio ilgaamžiškumu, bet ir vadinamuoju ekologiniu pėdsaku, kuris paliekamas po būsto statymo ir įrengimo.

Statybų sektoriui iškelti nauji ekologiniai tikslai ne iš piršto laužti.<br>L.Garbačiausko nuotr.
Statybų sektoriui iškelti nauji ekologiniai tikslai ne iš piršto laužti.<br>L.Garbačiausko nuotr.
Statybų sektoriui iškelti nauji ekologiniai tikslai ne iš piršto laužti.<br>A.Stepankevičiaus nuotr.
Statybų sektoriui iškelti nauji ekologiniai tikslai ne iš piršto laužti.<br>A.Stepankevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 2, 2021, 1:47 PM, atnaujinta Mar 2, 2021, 1:51 PM

Statybų sektoriui iškelti nauji ekologiniai tikslai ne iš piršto laužti: patvirtinta, jog statiniai generuoja 40% išmetamųjų teršalų, beveik pusę jų – dar statybų metu. Todėl jiems būtina tapti ekologiškiems, tvariems ir labiau prieinamiems didesnei rinkos daliai.

„Inovacijų Forumo“ parengtoje rezoliucijoje Europos naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru skatinama aktyviai naudoti medį, kaip statybinę medžiagą.

Lyginant su alternatyviomis statybos medžiagomis, mediena lengvai apdorojama ir transportuojama žaliava, kuri statybų metu mažina bendrą išmetamą anglies dioksido kiekį.

Technologinių inovacijų pagalba medinių konstrukcijų namai tampa ekologiško būsto ateities pavyzdžiu.

Ši praktika jau aktyviai taikoma skandinavų šalyse, kur statybų metu prioritetizuojama ekologija bei statinio energetinis naudingumas.

Tais pačiais principais veikia ir lietuvių įkurta ekologiškų nuosavų namų statybos įmonė „Kedro namai“. Statybai naudodami įvairaus tipo medieną, įmonė kuria įspūdingai atrodančius bei ekologiškus medinius namus.

EU skatinami pereiti prie atsinaujinančių medžiagų naudojimo statybos sektoriuje, „Kedro Namai“ statybai naudoja šiaurinės pušies medieną, medienos plaušo plokštes, medžio vatą ir klijuotos faneros sijas, o apdailai – Kanados kedro medieną.

Visi šie gaminiai gaunami tik iš FSC patvirtintų miškų. Šis sertifikatas užtikrina, jog produktai atkeliauja iš tinkamai valdomų miškų, kurie teikia aplinkosauginę ir ekonominę nauda.

Tokie ir panašūs sertifikatai mažina vadinamojo greenwashing sklaidą statybų sektoriuje (kai įmonė prisidengia skambiais ekologijos šūkiais dangstydama aplinkai destruktyvią veiklą) ir užtikrina socialinę atsakomybę.

Taip pat verta paminėti, jog medžiai šiuose miškuose nuolatos atsodinami, todėl būtent ši mediena – atsinaujinanti statybinė žaliava.

Esą prieš dešimtmetį buvo gajus įsitikinimas, kad mūrinis namas – amžinas ir tvirtas statinys. Tačiau vartotojui sąmoningėjant, ilgaamžiškumas bei energetinis naudingumas tampa prioritetiniais rodikliais, tad mieliau renkamasi medinių konstrukcijų namai.

Dažnai baiminamasi dėl medinių namų tvirtumo gaisro atveju, tačiau net ir čia mediniai namai sugeba pergudrauti mūrinius.

Dabartiniai nuostatai reikalauja mediniams namams įdiegti žaibosaugos įranga, norint sumažinti medinių namų gaisrų pavojų.

Mūriniams namams nuostatos ne tokios griežtos, tad lieka nemažai vietos statytojo aplaidumui. Taip pat medinių namų statybai, lyginant su mūrinių namų statyba, naudojamos mažiau degios izoliacinės medžiagos. Vengiama stiklo vatos ir polistireno.

Pakalbinti, medinių namų statytojai „Kedro Namai“ tikina, jog ekologiškas namas – tai būstas, darantis minimalią įtaką aplinkai.

Kyla noras gyventi dermėje su gamta ir maksimaliai išnaudoti natūralius gamtos teikiamus resursus. Atsižvelgiama į saulės padėtį statant būstą, siekiant sumažinti naudojamos dirbtinės energijos sąnaudas vidaus apšvietimui, šildymui bei kondicionavimui.

Medinių bei ekologiškai atsakingų namų statyba siekiama sukurti būstą, kuris ilgai tarnautų žmogui, tačiau užtikrintų namo atsparumą aplinkos poveikiui.

EU ėjimas žiedinės ekonomikos link, siekia skatinti pirmiausia už didžiausius procentus išmetamųjų teršalų atsakingas industrijas pereiti prie žalesnių, ekologiškesnių sprendimų.

Nors Lietuvos kraštovaizdį daugiausia puošia mūrinės statybos namai, tikimasi, kad žmogaus noras prisidėti prie tvaresnio rytojaus paskatins jį priimti aplinkai atsakingą sprendimą jau šiandien.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.