Kaune iš pelenų kyla išskirtinės vilos: jų šeimininkai miestą stebina savo užmojais

Nugriauti negalima palikti. Kur dėti skyrybos ženklą, kai kalbama apie senus nykstančius pastatus? Neretai jie būna pasmerkti, bet keli kauniečiai sugebėjo išsaugoti vertingą palikimą. Kaip?

G.Bitvinsko nuotr.
G.Bitvinsko nuotr.
Naujieji pastato savininkai ketina išsaugoti ir atkurti vertingus fasado elementus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Naujieji pastato savininkai ketina išsaugoti ir atkurti vertingus fasado elementus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Panemunėje, Z.Gerulaičio gatvėje stovėjo XIX amžiaus karininkų kultūros namų likučiai – dalis raudonplyčių kampinių ir fasado sienų, į kurias architektas įkomponavo naują modernų pastatą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Panemunėje, Z.Gerulaičio gatvėje stovėjo XIX amžiaus karininkų kultūros namų likučiai – dalis raudonplyčių kampinių ir fasado sienų, į kurias architektas įkomponavo naują modernų pastatą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gailutės gatvėje esanti įspūdinga medinė vila daug metų nyko, buvo ir padegta. Dabar ją ketinama atnaujinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gailutės gatvėje esanti įspūdinga medinė vila daug metų nyko, buvo ir padegta. Dabar ją ketinama atnaujinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 14, 2021, 8:56 PM

Vis nuskambant atvejams, kad Kaune sunaikinamos vertingos tarpukario vilos, džiugina žinios, jog ne visi tokių statinių savininkai nykti pradėjusius pastatus nori griauti.

Dar šiais metais naujam gyvenimui bus prikelta viena gražiausių ir autentiškiausių Panemunės vilų. Taip pat šiame gyvenamajame rajone jau baigiamas statyti pastatas, kurio sienų dalis išliko nuo XIX amžiaus.

Abu šie pastatai ir jų likimai išskirtiniai. Vis didėjančiu kauniečių sąmoningumu patenkinti ir paveldo specialistai.

Vila buvo tikrai išskirtinė

Panemunė tarpukariu buvo kauniečių pamėgtas kurortas, todėl čia iškilo ne viena vila. 1926 metais Gailutės gatvėje 28 buvo pastatyta ir dviejų aukštų su mansarda vila. Joje buvo 12 butų.

Medinės architektūros specialistai įsitikinę, kad tai įspūdingiausias Panemunės vasarnamis, iki mūsų dienų išliko palyginti daug autentiškų jo fasado detalių – iš gatvės pusės pastatyti daugiakampiai bokšteliai su kupoliniais šalmais, tarp jų abiejuose aukštuose įstiklintos galerijos, atviras balkonas mansardoje.

Sovietmečiu namas buvo nacionalizuotas, paverstas 10-ies butų daugiabučiu. Prieš du dešimtmečius jame kauniečiai dar gyveno, vėliau pastatas buvo apleistas ir kelis kartus padegtas. Aplinkiniai gyventojai manė, kad pastatas bus suniokotas, nes kažkam reikia geroje vietoje esančio sklypo.

„Vieni viloje gyvenę žmonės išsikraustė, kiti mirė. 2016 metais jame buvo kilęs gaisras, vėliau namas degė dar kartą. Ne paslaptis, kad kai seni namai dega ne vieną kartą, galų gale jie būna nugriauti. Manėme, kad čia iškils naujas daugiabutis“, – kalbėjo Gailutės gatvės gyventojas Audrius Bagdžiūnas.

Atrado retą kompromisą

Vis dėlto šiuo metu pastato durys, langai užkalti medžio drožlių plokštėmis, jį supa laikina aukšta tvora. Paveldo saugomą vilą įsigiję verslininkai nusprendė ją išsaugoti ir atkurti vertingąsias medinuko savybes.

Atnaujinti vilą buvo patikėta architektui Ugniui Vasiliauskui ir jo komandai. Architektas pasakojo, kad šio pastato likimas išskirtinis.

„Panemunėje, o ir kitose Kauno vietose vis dar gausu vertingų pastatų, kurie griūna, nes savininkai nepajėgia laikytis paveldo specialistų keliamų reikalavimų, neturi tiek lėšų, kad atkurtų vertingąsias jų savybes“, – sakė architektas.

Vilos vidaus konstrukcijos – perdangos, sienos buvo pagamintos iš rąstų. Ne vienoje vietoje jas sunaikino ugnis ir laikas. Kultūros paveldo departamento (KDP) nekilnojamojo turto paveldo vertinimo komisijos nariai nusprendė, kad atkurti medines konstrukcijas nėra tikslinga, ir leido namo viduje statyti naujas, iš šiuolaikinių medžiagų.

„Džiaugiamės, kad paveldosaugininkai tampa lankstesni. Tai bene pirmas toks atvejis Kaune“, – sakė architektas.

Derina visas detales

U.Vasiliauskas pasakojo, kad vila atspindi tarpukario architektūros kokybę, dydžiu ir formomis ji panaši į dvarą. Todėl autentiški vilos fasado elementai bus išsaugoti, o ten, kur tai neįmanoma, – atkurti.

Planuojama, kad name bus 10 butų, vilos atstatymo darbai turėtų prasidėti dar šiais metais.

„Labai kruopščiai deriname visus dokumentus su paveldosaugininkais, kad nekiltų kokių nors spekuliacijų, jog naikiname paveldą“, – sakė U.Vasiliauskas.

Sumanė simbolinį pavadinimą

Dar viena Panemunės seno pastato sėkmės istorija ne ką mažiau įdomi.

Kareivinių ir Z.Gerulaičio gatvėse stovi visas XIX amžiuje pastatytų carinių kareivinių kompleksas. Nemaža dalis raudonplyčių statinių apleisti, likusios tik jų sienų dalys.

Z.Gerulaičio gatvės 4-uoju numeriu pažymėtas pastatas buvo karininkų kultūros namai. Jį įsigijusios bendrovės „Conturus“ atstovas Vytas Pupelis pasakojo, kad iš pastato buvo likusios tik kai kurios jo dalys – pirmojo aukšto kampinės sienos ir dalis fasado.

„Saugoti šio pastato neprivalėjome, galėjome jį nugriauti, juk tai paprasčiau. Bet norėjome išsaugoti tai, kas originalaus dar buvo likę, nes vertiname senąjį palikimą“, – sakė V.Pupelis.

Užduotis sugalvoti, kaip išsaugoti pastato liekanas ir kaip tuo pat metu pastatyti modernų gyvenamąjį namą, taip pat teko U.Vasiliauskui. Architektas projektą pavadino „Nugriauti negalima palikti“.

U.Vasiliauskas pasakojo, kad raudonų plytų sienų likučiai buvo nušveisti. Į jų vidų įkomponuotas naujas baltas modernus keturių aukštų namas. Pavyko išsaugoti ir pastato rūsyje buvusias iš riedulių sumūrytas sienas. Statybvietėje atrastos besimėčiusios pavienės XIX amžiaus plytos panaudotos daugiabučio koridorių sienų puošybai.

Daugiabutis baigiamas statyti. Jo statytojai sakė, kad jame bus 38 butai, kuriais domisi jauni žmonės, vertinantys istorinį palikimą.

U.Vasiliauskas džiaugėsi, kad abiem atvejais pavyko sutikti užsakovus, kurie neskubėjo griauti senųjų pastatų.

Kauniečiai tampa vis sąmoningesni

Adrijana Filinaitė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė:

„Apleistą Panemunės vilą Gailutės gatvėje esu mačiusi ne kartą ir buvo labai liūdna, kad ji nyksta. Jei paveldosaugininkai ir verslininkai bei architektas rado kompromisą ir bus laikomasi visų reikalavimų išsaugoti pastato tūrį, langus, duris, kitas vertingas fasado detales, tokia išeitis sveikintina.

Pastatas Z.Gerulaičio gatvėje nebuvo saugomas paveldo. Vertinant pragmatiškai, pastatyti naują namą pigiau ir paprasčiau, nei išsaugoti senojo detales.

Abu šie pavyzdžiai byloja, kad verslininkai vertina savo miesto istoriją ir tokių kauniečių atsiranda vis daugiau. Apie tokius žmones ir jų darbus reikėtų kalbėti kuo dažniau, nes geri pavyzdžiai gali paskatinti ir kitus pradėti pagarbiau elgtis su palikimu.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.