Dėl P. Cvirkos biusto audros kyla ir Kaune: po ilgų svarstymų – netikėtas sprendimas

Sovietinio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos biustą buvo planuota nukelti dar prieš trejus metus, bet jis vis dar stovi. Tiek laiko užtruko išsiaiškinti, kam šis paminklas priklauso. Bet panašu, kad skulptūra bent kurį laiką ir toliau liks savo vietoje.

P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dabartinė Trakų gatvė sovietmečiu buvo pavadinta P.Cvirkos vardu, bet kilus Sąjūdžio bangai jai grąžintas senasis pavadinimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Cvirkos paminklas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Nov 11, 2021, 3:25 PM, atnaujinta Nov 11, 2021, 3:25 PM

Dar 2018 metais Kauno savivaldybės atstovai pareiškė, kad ketina nukelti miesto centre, K.Donelaičio gatvėje prie Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinio – Vaikų literatūros muziejaus – pastato, stovintį rašytojo P.Cvirkos paminklą. Tai norėta padaryti operatyviai, tam nesipriešino ir kauniečiai.

Tačiau paminklas toje pat vietoje stovi iki šiol. Savivaldybės atstovai esą tik šiemet išsiaiškino, kad paminklinis P.Cvirkos biustas nėra miesto nuosavybė, ir ėmė ieškoti jo savininko.

Paminklą sukūrusio skulptoriaus Viktoro Palio palikuoniai norėtų, kad meno kūrinys liktų senojoje vietoje arba jį mielai priglaustų patys.

Prieš savaitę paaiškėjo, kad paminklą perims Kultūros ministerijai pavaldus Maironio lietuvių literatūros muziejus. Jo direktorė Deimantė Cibulskienė atskleidė, koks bus biusto likimas.

Diskusijos dėl P.Cvirkos paminklų, esančių Kaune ir Vilniuje, likimo paskatino sukrusti ir Kauno rajono gyventojus, nes Kulautuvoje tebėra šio rašytojo ir politinio veikėjo pavarde pavadinta gatvė.

Nukelti žadėjo labai greitai

Vilniuje diskusijos, ką daryti su P.Cvirkos paminklu, verda ne vienus metus. Dabar jau nuspręsta, kad paminklas bus nukeltas ir perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui, taip pat šis meno kūrinys išbrauktas iš Kultūros paveldo saugomų objektų sąrašo. Paminklą planuojama nukelti gal dar šiais metais.

Kaune P.Cvirkai skirto paminklo nukėlimo klausimą norėta išspręsti operatyviai, bet taip nenutiko.

Dėl kolaboravimo su sovietiniais okupantais smerkiamas rašytojas P.Cvirka Kaune, K.Donelaičio gatvės 13-ojo namo rūsyje, gyveno 1931–1935 metais. Nuo 1951 iki 1991 metų name veikė P.Cvirkos memorialinis muziejus. Vėliau jis perorganizuotas į Vaikų literatūros muziejų.

1959 metais greta namo pastatytas rašytojo biustas. Jo autorius – skulptorius V.Palys.

2018 metų pavasarį prabilus apie biusto nukėlimą Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas teigė, kad biustas yra savivaldybės nuosavybė.

„1931–1939 metais tame name gyveno kita iškili asmenybė – tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius. Ant namo yra jam skirta atminimo lenta su bareljefu, o paminklas P.Cvirkai turėtų būti nukeltas“, – tada kalbėjo S.Rimas.

Paveldosaugininkas pareiškė svajojantis, kad biustas būtų nukeltas iki 2018 metų rugpjūčio 23-iosios, kai minima Juodojo kaspino diena.

Taip pat S.Rimas sakė, kad su biusto autoriaus V.Palio palikuoniais dar prieš keletą metų ši problema buvo aptarta.

„Siūlėme, kad biustas galėtų būti perkeltas į Klangius – P.Cvirkos gimtinę, kur veikia jam skirtas muziejus. Tačiau tada skulptoriaus artimieji tam nepritarė. Taip pat paminklas gali atsidurti ir Grūto parke arba jį gali pasiimti skulptoriaus giminės. Su jais išeities ieškosime ir toliau“, – tąsyk kalbėjo Kauno savivaldybės atstovas.

Sužinojo, kad nėra savininkai

Tačiau pradėjus rengti dokumentus paminklo nukėlimui esą paaiškėjo, kad paminklinis biustas savivaldybei nepriklauso.

„Paminklą sovietmečiu užsakė Kauno miesto vykdomasis komitetas, todėl buvau įsitikinęs, kad kai 1993 metais buvo įkurta Kauno miesto savivaldybė, ji ir tapo šio paminklo savininke. Bet dabar teisininkai išaiškino, kad už skulptūros sukūrimą ir pastatymą mokėjo tuometinė respublikos valdžia, vadinasi, biustas yra ne miesto, o valstybės nuosavybė“, – teigė S.Rimas.

Tai savivaldybė išsiaiškino šiemet ir todėl kreipėsi į Kultūros ministeriją, kad ji spręstų, ką su paminklu daryti.

„Iš ministerijos atsakymo negavome, bet prieš savaitę gavome Maironio lietuvių literatūros muziejaus atstovų raštą.

Jame mūsų buvo klausiama, ar biustas tikrai nėra savivaldybės nuosavybė ir ar miesto valdžios atstovai neprieštarautų, jei muziejus paminklą įtrauktų į savo turto sąrašus“, – kalbėjo S.Rimas.

Savivaldybės atstovas mano, kad tokiu būdu Kultūros ministerija netiesiogiai atsakė į Kauno valdžios užklausą.

„Mes patvirtinome, kad nesame biusto savininkai, ir neprieštarautume, jei juo imtų rūpintis Maironio lietuvių literatūros muziejus“, – sakė S.Rimas.

Pranešė, ką turi daryti

Kultūros ministerijos atstovė Viktorija Vitkauskaitė paaiškino, kad šiuo metu paminklas nepriklauso nei savivaldybei, nei Maironio lietuvių literatūros muziejui.

„Kultūros ministerija yra informavusi muziejų, kokių žingsnių jis turėtų imtis, kad paminklas būtų įtrauktas į muziejaus apskaitą. Mūsų žiniomis, šis procesas jau yra pradėtas“, – sakė V.Vitkauskaitė.

Ministerijos atstovės teigimu, kai paminklas taps muziejaus nuosavybe, tada muziejus galės priimti sprendimus dėl tolesnio jo likimo.

Atsidurs muziejaus viduje?

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė D.Cibulskienė sakė, kad dėl P.Cvirkos biusto buvo ir yra įvairių nuomonių.

Jis stovi prie muziejui priklausančio padalinio, todėl ir buvo nuspręsta imtis veiksmų, kad jo likimas pagaliau taptų aiškus.

„P.Cvirkos memorialinis muziejus K.Donelaičio gatvės 13-ajame name veikė nuo 1951 iki 1991 metų. Iš pradžių jis buvo miesto žinioje, nuo 1965 metų tapo respublikinis.

Mes neradome jokių dokumentų, kad paminklas priklauso mums. Todėl ir kreipėmės į savivaldybę, norėjome pasitikslinti, ar jie neprieštarautų, jei biustas taptų mūsų nuosavybe, to paties teiravomės ir Kultūros ministerijos“, – aiškino D.Cibulskienė.

Muziejaus vadovė pranešė, kad paminklo paėmimo procedūros pradėtos.

„Jo likimas bus sprendžiamas vėliau. Mano nuomone, biustą būtų galima eksponuoti Vaikų literatūros muziejaus viduje“, – sakė D.Cibuskienė.

Šį muziejų tikriausiai jau kitais metais bus pradėta naujinti, bus rengiamos ir naujos ekspozicijos.

„Fonduose turime 5 tūkstančius eksponatų, kurie yra susiję su P.Cvirka. Jam skirtas kambarys Vaikų literatūros muziejuje jau senokai panaikintas. Atnaujinant ekspoziciją šis kambarys vėl galėtų būti skirtas P.Cvirkai, akcentuojant jo, kaip talentingo rašytojo, palikimą“, – svarstė D.Cibulskienė.

P.Cvirkos biustas buvo Kultūros paveldo vertybių sąraše, bet 2016 metais iš jo išbrauktas, todėl paveldosaugininkų nėra saugomas.

Sovietmečiu Kaune buvo ir P.Cvirkos gatvė. Naujamiestyje esanti Trakų gatvė rašytojo ir politinio veikėjo vardu buvo pavadinta 1949 metais. Bet 1988-aisiais, kilus Persitvarkymo sąjūdžio bangai, gatvei grąžintas senasis pavadinimas, todėl dažnai jaunesni kauniečiai šio fakto nė nežino.

Patikino, kad norėtų turėti senelio kūrinį

Jonas Palys, istorikas:

„P.Cvirkos paminklą tuometinės valdžios užsakymu sukūrė mano senelis V.Palys. Mūsų šeima jokių teisių į šį paminklą neturi, todėl pastaruoju metu oficialios institucijos apie jo ateitį mums nepasakoja, nors laikantis moralinių normų gal tai ir turėtų daryti.

Šis paminklas buvo kurtas kaip bendra postamento ir biusto kompozicija. Postamentas turėjo būti iš marmuro, bet, matyt, pritrūkus lėšų buvo nulietas iš betono. Jei dabar biustas bus nukeltas, jo postamento nukelti nebepavyks, nes jis apiręs ir paprasčiausiai sutrupės.

P.Cvirka buvo tautos išdavikas, bet biustas galėtų likti senojoje vietoje, nes jis yra atokiau nuo gatvės, tie, kurie apie jį nežino, rašytojo paminklo nė nepastebi, o greta yra Vaikų literatūros muziejus.

Biustas galėtų atsidurti kad ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje, bet jo niekam nereikia.

Man būtų labai malonu jį turėti, nes tai mano senelio kūrinys.“

Kulautuvoje tebėra P.Cvirkos gatvė

Jonas Mykolaitis, Kauno rajono savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininkas:

„Kauno rajone, Kulautuvoje, yra P.Cvirkos gatvė. Kai kilo ažiotažas dėl to, ką daryti su P.Cvirkos paminklais, esančiais Kaune ir Vilniuje, su komisijos nariais kalbėjomės, ar ir mums nevertėtų pasvarstyti, gal šios gatvės pavadinimą keisti.

Tačiau kadangi gyventojų pageidavimų tai daryti nebuvo, planai buvo atidėti.

Prieš pat lapkričio šventes Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius gavo Kulautuvos gyventojo paklausimą, ar P.Cvirkos gatvės pavadinimo nesirengiama keisti ir kaip tai būtų galima padaryti.

Urbanistai šį klausimą perdavė mums. Norint keisti gatvės pavadinimą, Kulautuvoje bus sukviestas seniūnaičių susirinkimas, reikia išsiaiškinti, kaip šį pasiūlymą vertina dauguma gyventojų, ar jie pritartų gatvės pavadinimo pakeitimui.

Manau, kad bus įvairių nuomonių, bet galimybę gatvei suteikti kitą vardą svarstysime.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.