„Putinas, kaip ir Hitleris, paskelbė karą 4 val. ryto, o po valandos pradėjo apšaudymą, – sakė Angelika Garusova, vadovaujanti Ukrainos meno erdvės interjero apdovanojimams. – Nusprendėme palikti Kijevą. Bijau, kad artimiausiu metu Ukrainos nelauks nieko gero.“
„Uždarėme abu savo biurus, visi mūsų komandos nariai bando palikti nesaugias zonas, – iš slėptuvės rašė Aleksejus Gulesha iš „Sivak & Partners“. – Bet bombarduojama kiekviename mieste, todėl saugių zonų šiuo metu tiesiog nėra.“
„Mes su mama esame pasiruošusios bet kurią akimirką bėgti į slėptuvę, prie durų esame pasidėjusios vandens ir šiltų drabužių, – sakė dizainerė Katerina Kovalenko. – Nekenčiu viso šito. Planavau savo gyvenimą, norėjau studijuoti, projektuoti, susitikti su klientais, lankyti paskaitas apie architektūrą. Tačiau vietoje to visos šalies gyvenimas buvo pristabdytas ir paslėptas po žeme.“
Architektūros studija „Balbek Bureau“ mokė savo darbuotojus suteikti pirmąją pagalbą, kad jie galėtų padėti sužeistiesiems.
„Dabar mūsų komandos darbo pokalbiai prasideda nuo žinių, ar visi yra saugūs, kur visi yra, ir veiksmų koordinavimo“, – pridūrė „Yakusha Design“ ir baldų prekės ženklo „Faina“ įkūrėja Victoriya Yakusha.
Daugelis vietinių prieglobsčio ieškojo ne tik slėptuvėse, bet ir požeminėse metro stotyse, panašiai kaip Londono gyventojai per „Blicą“. Londonas per Antrąjį pasaulinį karą buvo smarkiai bombarduojamas, ypač per „Blico“ (Blitz) operacijas 1940–1941 metais, kai vokiečiai intensyviai atakavo civilinius ir pramonės taikinius.
Kiti, pavyzdžiui, interjero dizainerė Yova Yager nakvojo savo rūsyje. „Visa tai tik sapnas, nerealus sapnas“, – „Instagram“ rašė ji.
„Kiekvienas žmogus Ukrainoje dabar kovoja, – pridūrė K. Kovalenko, vadovaujanti interjero dizaino studijai 725. – Visi mano draugai betoniniuose rūsiuose, miega ant marmurinių metro stočių grindų ir tik tikisi, kad viskas baigsis.“
Dizainerė likus kelioms dienoms iki invazijos keliavo iš Kijevo į gimtąjį Krivoj Rogas miestelį centrinėje Ukrainoje, kad praleistų laiką su mama jos gimtadienio proga.
„Jei atvirai, nekenčiu visų šių mados savaičių, muzikos festivalių, istorijų apie žmones, kurie tiesiog apsimeta, kad nieko neįvyko, – pridūrė K. Kovalenko. – Karas yra daug arčiau, nei manote.“
Keletas „Balbek Bureau“ komandos narių ėmėsi ginklų, kad apgintų savo šalį, o kiti persikėlė į Ukrainos Vakarus, kur viskas palyginti ramu ir saugu, kad tęstų darbą su studijos tarptautiniais projektais Singapūre, Niujorke ir Sonoroje, Kalifornijoje.
„Esame atviri tarptautinio bendradarbiavimo pasiūlymams, išskyrus projektus ir klientus iš Rusijos ir Baltarusijos, kad galėtume palaikyti savo komandą ir Ukrainos ekonomiką“, – teigia studija.
