Negalėdami įpirkti būsto leidosi į avantiūrą: dabar tokiame daugiabutyje mielai gyventų kiekvienas

2022 m. gegužės 19 d. 17:11
„Reikia architekto“
Ką daryti, kai nori gyventi viename brangesnių Europos didmiesčių, gyventi su savo bendruomene taip, kaip tau patinka: šviesiame, šiltame, patogiame bute, tačiau negali mokėti keturženklių sumų kas mėnesį?
Daugiau nuotraukų (23)
Aukščiausio Barselonoje medinio daugiabučio „La Borda“ gyventojai rado modelį – bendruomenės užsakymu architektų studija „Lacol“ sukūrė kooperatyvinį socialinį būstą. Šis namas ką tik apdovanotas Europos šiuolaikinės architektūros apdovanojimu – Mies van der Rohe Jaunojo architekto prizu. Apie sėkmingą įperkamo, kokybiško būsto alternatyvos pavyzdį „Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ pasakojo „Lacol“ studijos architektas Eliseu Arrufat Grau.
„La Borda“ daugiabučio projektas ypatingas ne tik dėl architektūros, bet ir nuosavybės bei valdymo modelio. Daugiabučio užsakovai – bendruomenė – sklypą nuomojasi iš savivaldybės, tačiau namą statėsi patys. Beje, buto žmonės negali nei parduoti, nei nuomoti kitiems. Kodėl būstui sukurti pasirinktas toks kooperatyvo modelis?
„Pirmoji problema, kurią padeda spręsti toks būsto statybos būdas – būsto įperkamumas. Antra, norėjome sukurti alternatyvų būdą būstui įsigyti. Kol kas Ispanijoje egzistuoja tik du: būstą perki arba nuomoji. Abiem atvejais sunku rasti kokybiškai suprojektuotą būstą, kuris būtų energiškai efektyvus, atitiktų socialinius poreikius ir būtų ekonomiškas. Mūsų klientai ieškojo būdų, kaip susikurti įperkamą būstą, kuriame galėtų gyventi kartu kaip bendruomenė.
Barselona – vienas tankiausiai gyvenamų miestų Europoje, tačiau žmonės linkę kuo mažiau bendrauti su kaimynais. Jie nenori derėtis, tartis, spręsti svetimų problemų. Ši grupė, priešingai, nori dalytis, rūpintis vienas kitu“, – paaiškino architektas.
Anot pašnekovo, į jų architektų biurą kreipėsi pati bendruomenė. Jei architektus samdo įmonė, norinti pastatyti ir parduoti būstus, įprastai architektūros kokybei keliami tik minimalūs reikalavimai, svarbiausia – kvadratiniai metrai. Šiuo atveju bendruomenė buvo pasiruošusi sumažinti privačių butų plotus tam, kad liktų galimybė įrengti visų bendrai naudojamų erdvių.
Savininkai sutiko gyventi 10 kv. m mažesniame bute, bet naudotis 300 kv. m ploto bendromis patalpomis.
Taip pat čia įrengtos patalpos vaikų ar senjorų priežiūrai. Yra ir bendra skalbykla, kurioje keliomis skalbimo mašinomis naudojasi visų 28 butų gyventojai. Niekam bute nebereikia ieškoti vietos, kur skalbti arba džiaustyti skalbinius. Virtuvės butuose – paprastos ir nedidelės, nes didelėje bendroje virtuvėje sumontuota visa profesionali įranga. Čia bus gaminami pietūs didesniems susibūrimams.
Bendruomenė daug sprendimų, tarp jų ir architektūrinių, priėmė kartu. „Dizaino procesas buvo dvipusis: pirmiausia mes bendruomenę supažindinome su užsienio projektais, visų pirma, Danijos ir Urugvajaus. Šios šalys labiausiai pažengusios įgyvendinant panašius projektus.
Pirmiausia būsimų gyventojų klausėme, kokių patalpų ir kokioms funkcijoms jie nori. Ar nori bendro, ar individualaus šildymo ir pan. Vėliau parengėme pagrindinės konstrukcijos medžiagos palyginimą: prašėme pasirinkti betoną, plieną ar medį. Palyginome kainą, sunaudojamą energiją ir taršą aplinkai.
Grupė nusprendė pasirinkti medinę konstrukciją. Taip pat pristatėme rizikas: kai planuoji, naudodamas klijuotą medieną, statyti patį aukščiausią medinį daugiabutį Ispanijoje, turi įvardyti ir rizikas. Kalbėjome apie konstrukcijas, kiek priežiūros reikės daugiabutį eksploatuojant. Gyventojai iš anksto žinojo į ką veliasi“, – paaiškino Eliseu Arrufat Grau.
Šis daugiabutis nuo mums įprastų skiriasi tuo, kad atidaręs duris nepatenki į savo privatų būstą, tu patenki į namus, tik įėjęs iš gatvės. Įėjęs į holą matai pastatytus dviračius, kaimynus, verdančius vakarienę, žaidžiančius vaikus. Pastate daug patalpų skirta specifinėms veikloms, kokių daugiabučiuose įprastai nebūna: bendra virtuvė, svetainė, svečių kambarys, daugiafunkcės zonos, bendra skalbykla, sandėlis, terasos.
Tvarius sprendimus pasiūlė architektai, gyventojai to tikėjosi, tik nesuvokė, kaip toli galima nueiti su šiomis idėjomis. Pastato dizainas paremtas ne pasyvaus, bet bioklimatinio namo idėja, kai namo erdvės ir gyventojų elgesys pritaikomas prie tuo metu esančių oro sąlygų.
Tam, kad namas veiktų, būtina, kad gyventojai taip pat prisidėtų: pavyzdžiui, uždarytų langus karštą sieną, teisingai naudotų medines plokštes, saugančias nuo saulės, žiemą į vidų įleistų saulės šviesos. Iš pradžių gyventojams tai buvo tik sausa teorija, tačiau, įgyvendinus projektą, visa tai tapo labai apčiuopiama, nes atsispindėjo sąskaitose.
Pasirinkus bioklimatinio pastato modelį sutaupyta apšiltinimo medžiagų. Buvo galima atsisakyti daugelio sintetinių statybinių medžiagų. Sunaudota mažiau apšiltinimo fasaduose, nes jie stikliniai, įrengtas vidinis kiemas, grindys padengtos mastika, kuri padeda sugauti saulės energiją ir atvėsinti kambarį naktį.
Pagrindinė daugiabučio statybinė medžiaga – medis, kuri dešimt kartų mažiau tarši nei betonas. Apatiniame aukšte įrengta techninė patalpa, kurioje vėsinamas oras, padedantis ištverti karštas Barselonos vasaras. Pastato suplanavimas taip pat padeda prisitaikyti prie klimato sąlygų ir sumažinti šildymo kaštus. Pietinėje pastato pusėje – 24 butai, kurių žiemą nereikia šildyti, o šiaurinėje – keturi.
Miestui, anot architekto, šis projektas pateikė realią, energetiškai tvarią, pigią alternatyvą, kurią galima pakartoti kituose projektuose. Pastato gyventojai įpareigoti išlaikyti šio socialinio būsto statusą – jie negali parduoti buto. „Paklausiu kitaip: ką pastatai, sukurti tam, kad kažkas taptų dar turtingesniu, duoda miestui? „La Borda“ nežaidžia šių žaidimų. Tai tarsi laboratorija, kaip galima gyventi greta NT rinkos“, – apibendrino architektas.
 
Barselonasocialinis būstas^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.